This thesis presents a definition of eurolect and a corpus-based analysis of Czech eurolect. The theoretical part of the thesis focuses mainly on the distinction between existing concepts of the specific language of translations originating in EU institutions and on the definition of its main characteristics. As the process of translation in EU institutions is unprecedented, this thesis provides its detailed description. The analysis of Czech eurolect and its main features was conducted on several sub-corpora comprising of EU translations and reference corpora comprising of Czech journalistic texts from before and after 2004.

The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text] / Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text]

ABCTRACT This master's thesis is focused on Finnish intensification expressions in the form of the genitive case of adjectives and on adjectives intensified by them. Research is carried out in the form of corpus-based analysis for the purpose of seeing if semantics of intensification expressions affect the possibility of their combination with intensified adjectives. The first chapters of the thesis are dedicated to the theoretical study of semantic relationships and intensification. First of all, the corpus analysis attention focuses on what semantic features intensification expressions themselves have. Intensification expressions are categorized into groups on the basis of these features. Three of the groups are a subject of a more detailed analysis. Each group is represented by three intensification enpressions whose adjective collocations and wider context are examined. The purpose of this part of the analysis is to find out if different groups of intensification expressions appear in different contexts and if expressions belonging to the same group prefer a combination with the same adjectives. Key words: Finnish, intensification expressions, semantic preference and prosody, adjectives, corpus-based analysis

No description available.

The translationally relevant aim of this PhD is to account for the genre conventions of the LCLF mainly related to the persuasive and directive functions, by analyzing a bilingual corpus of parallel texts according to the method of contrastive textology. Genre conventions in this case are considered by sender types (public vs. private) and subtexts (text constituents functionally, semantically and formally defined) on the hypothesis that they will vary more depending on the sender type than on the language.The intralinguistic and interlinguistic analysis of the macrostructure and the recurrent textual segments, as well as of the functions (persuasive, referential and directive) characterizing both the LCLF as a persuasive leaflet and its three subtexts does not confirm the hypothesis. It does reflect, however, that the directive and persuasive functions prevail respectively in the public and private sender leaflets, as well as in those belonging to the Spanish and German subcorpora. / Esta tesis se plantea el objetivo traductivamente relevante de dar cuenta de las convenciones del FCIE, vinculadas principalmente a las funciones persuasiva y directiva, analizando un corpus bilingüe de textos paralelos según el método de la textología contrastiva. Dichas convenciones se ven consideradas por tipos de emisor (público y privado) y subtextos (unidades constitutivas del texto funcional, semántica y formalmente definidas) a partir de la hipótesis de que diferirán más dependiendo del tipo de emisor que de la lengua.El análisis intralingüístico e interlingüístico de la macroestructura y los segmentos textuales recurrentes, así como de las funciones (persuasiva, referencial y directiva) que caracterizan tanto el FCIE, en cuanto que folleto persuasivo, como sus tres subtextos no permite confirmar esa hipótesis. No obstante, sí evidencia cómo las funciones directiva y persuasiva priman respectivamente en los ejemplares de emisor público y privado, así como en los de los subcorpus español y alemán.