There is a lack of exhaustively investigation for the public speech and the modality of politicians’ speech is been researched for the very first time. The society is highly interested in politics and it has a big influence on the users of language. The paper deals with the modality conception and its expression ways in politicians’ speech. The political discussions program’s “Spaudos klubas” materials are used for studies. After analysis of politicians spoken language was made, some bents for modality usage came to light. In a case of epistemic modality possibility and reality, that embrace real facts, are expressed in politicians’ speech. And in a case of deontic modality possibility and necessity, that encompass will acts, are expressed. The usage of dynamic modality in politicians’ speech is very rare. Realis is put into words by indicative mood and irrealis – by subjunctive and imperative mood. Another way politicians express irrealis is future tense. All basic senses of primary modality - reality, possibility and necessary, are introduced in politicians’ spoken language. In discussions programs politicians mostly use reality meaning sentences (65,35 percent). In telecasts people in politics use all types of basic modal sentences. Direct sentences are used in the most part, it is evade a usage of incentive sentences and the number of interrogative sentences is the least. Secondary modality categorical reliability expression cases are more frequent than the problematic... [to full text]

The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text] / Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text]