Darbe atlikta teorinė specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymo individualizavimo samprata ir analizė. Iškelta hipotezė, kad ugdymo individualizavimo problemos glaudžiai susiję su bendrojo lavinimo pedagogų gebėjimais, įvertinant mokinio gebėjimus, parenkant pagal jo gebėjimus mokymo tikslus, ugdymo turinį, metodus ir būdus bei pasiekimų vertinimo kriterijus. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ugdymo pedagogų, mokytojų dalykininkų bei specialiųjų pedagogų ir logopedų nuomones apie ugdymo turinio individualizavimą specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Tyrime dalyvavo 22 pradinių klasių pmokytojai, 33 aukštesniųjų klasių mokytojai, 16 specialistų. Empirinėje dalyje nagrinėjamos adaptuotos matematikos ir lietuvių kalbos ugdymo programos, parengtos 2007- 2010 m. m. Svarbiausios tyrimo išvados: 1. Ugdymo individualizavimas įvardijamas kaip prieinamumo principas, reiškiantis jog mokymo turinys pritaikomas, kad atitiktų skirtingas mokinių savybes ir kiekvienam padėtų siekti geresnių rezultatų. Individualizuojant specialiųjų poreikių mokinių ugdymąsi svarbu ne tik ugdymo turinys, bet ir mokymo metodai, paruoštos individualizuotos užduotys, kurias atlikdami jie mažai skirtųsi nuo bendraamžių. 2. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visiems pedagogams pakanka turimų žinių, rengiant... [toliau žr. visą tekstą] / In the work was accomplished theoretical individualized analysis of the special educational needs of pupils. The hypothesis is broached that individualized education issues are closely linked to general education teachers’ skills, assessing student skills, according to the choice of the skills training objectives, training content, methods and techniques and outcomes of assessment criteria. Questionnaire survey method was conducted with the aim - to explore secondary school teachers in primary education, objective teachers and special education teachers and speech therapists views on the individualization of the curriculum for pupils with special educational needs. The analysis of the adapted program was made. The study included 22 primary school teachers, 33 higher school teachers, 16 specialists. Key findings: 1. Individualization of training is identified as the principle of availability, meaning that the curriculum is adapted to suit different students’ features, and each contributes to improved results. Individualization of education for students with special needs is not only educational content but also teaching methods prepared a custom tasks for which they are doing little different from their contemporaries. 2. The study showed that not for all schoolmasters suffice the available knowledge in the preparation of the adapted curriculum. Most of the schoolmasters who are preparing adapted programs they take account of... [to full text]

Magistro darbo santrauka Darbe atlikta teorinė specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių tenkinimo ir pedagogų įsitraukimo į šių mokinių ugdymo procesą samprata ir analizė. Iškelta hipotezė, kad dauguma mokytojų (tiek žemesniųjų, tiek aukštesniųjų klasių) yra linkę įsitraukti į specialiųjų poreikių tenkinimo procesą. Anketinės apklausos bei interviu metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ugdymo pedagogų ir mokytojų dalykininkų bei specialiųjų pedagogų požiūrį apie pedagogų į(si)traukimą į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą. Tyrime dalyvavo 85 pradinio ugdymo pedagogai, 81 mokytojas dalykininkas ir 3 specialieji pedagogai. Empirinėje dalyje nagrinėjami pradinio ugdymo pedagogų, mokytojų dalykininkų bei specialiųjų pedagogų požiūriai apie pedagogų įsitraukimą į specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių ugdymą. Svarbiausios tyrimo išvados: 1. Atlikus literatūros ir dokumentų analizę paaiškėjo, kad pedagogas privalo suteikti pagalbą visiems SUP mokiniams, tačiau tinkamai ir kokybiškai įsitraukti į šių mokinių ugdymą lemia keletas dalykų: susipažinimas su specialųjį ugdymą reglamentuojančiais dokumentais; gebėjimas atpažinti, analizuoti ir vertinti mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius; gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų mokinių gebėjimų ir poreikių; tinkamas ugdymo proceso organizavimas bei komandinis darbas (įsitraukimas) su SUP mokiniais ir jų tėvais. 2. Bendrojo lavinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The work presents theoretical conception and analysis of children’s with special educational needs satisfaction and pedagogues’ involvement into process of such children’s education. The hypothesis has been raised, that most of the teachers (both of junior, and senior classes) tend to involve in meeting the children’s special educational needs. Using methods of survey and interview a special investigation has been carried out with a purpose to examine the level of primary teachers’, discipline teachers’, as well as special educators’ involvement into the process of children’s with special educational needs development. 85 primary teachers, 85 discipline teachers, and 3 special educators participated in the investigation. The primary teachers’, discipline teachers’, and special educators attitudes towards pedagogues’ involvement in the children’s with special educational needs (SEN) development have been reviewed in the empirical part of the work. The following conclusions, drawn from the investigation, are the most important: 1. After literary analysis and examination of documents it has been disclosed that a pedagogue is obliged to provide every SEN child with assistance. However, there are several points that determine appropriate and effective pedagogues’ involvement in such children’s development, such as: acquaintance with documents, regulating special education; ability to recognise, analyse, and evaluate children’s SEN; ability to adapt to children’s different... [to full text]