Sparti Lietuvos visuomenės raida kelia naujus reikalavimus asmenims ir juos ugdančiai švietimo sistemai: didėja pedogogo profesinės veiklos laukas, keičiasi mokytojo vaidmuo ugdymo procese, mokytojo darbas tampa vis sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau meistriškumo, vadovavimo, bendravimo, bendradarbiavimo, nuolatinio mokymosi. Todėl pedagogo socialinė kompetencija, kurios pagrindinės dimensijos yra nuolatinis mokymasis, bendravimas bei bendradarbiavimas, tampa viena svarbiausių, o jos tobulinimas- būtinybe. Šiame darbe siekiama išryškinti esminius neformalaus švietimo pedagogų socialinės kompetencijos raiškos ypatumus visuotinės kaitos kontekste bei išsiaiškinti meno mokyklų pedagogų požiūrį į neformalaus švietimo pedagogo socialinę kompetenciją ir jos tobulinimo galimybes siekiant ugdymo kokybės. / Rapid development of Lithuanian society raises new requirements to individuals and education system, which educates them: professional activities’ area of an educator is enlarging, the role of a teacher in educational process is changing, work of a teacher is becoming more sophisticated and it requires more skills, leadership, communication, cooperation, and continual learning. Due to this fact social competence of an educator, which main dimensions is continual learning, communication and cooperation, has become one of the most important things, and its perfection is necessity. The main goals of the work is to point out substantial peculiarities of social competence expression of educators of non-formal education in the context of universal alternation and to ascertain attitude of art schools’ teachers towards social competence of an educator of non-formal education and possibilities of its development in order to achieve the quality of education.