Šio magistro darbo objektas – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (toliau Šiaurės Korėja) branduolinė programa ir jos keliamos grėsmės tarptautiniam saugumui. Pastarosios yra nagrinėjamos pasitelkiant realizmo teoriją ir jos atstovo Hans J. Morgenthau sisteminį ir nesisteminį požiūrį į valstybę, R. Cooper senosios ir naujosios pasaulio tvarkos sąvokas, Šiaurės Korėjos reakcijas į tarptautinės bendruomenės galios demonstravimą tarptautinėje arenoje. Taip pat analizuojamos tarptautinės bendruomenės pastangos spręsti susidariusią situaciją plėtojant daugiašalius santykius (dėmesį sutelkiant į keturšales ir šešiašales derybas). Šiame darbe yra teigiama, jog Šiaurės Korėja traktuoja tarptautinę aplinką kaip priešišką sau, nes vis dar grindžia savo politiką senosios pasaulio tvarkos koncepcija, t. y. Šaltojo Karo laikotarpio nustatytomis taisyklėmis, todėl daugiašalės derybos netenka prasmės. Galiausiai yra pateikiamos įžvalgos, kaip ateityje gali klostytis įvykiai Korėjos pusiasalyje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirma – realizmo teorijos analizė pasitelkiant Hans J. Morgenthau sisteminį ir nesisteminį požiūrį į valstybę. Antra – Šiaurės Korėjos branduolinės programos įtaka tarptautiniam saugumui. Trečia – daugiašalių santykių neefektyvumo priežastys, Šiaurės Korėjos reakcija į tarptautinės politikos pokyčius ir ateities perspektyvos. Darbe pateikiama sutrumpinimų rodyklė ir priedai. / The object of this major thesis is the Democratic People’s Republic of Korea’s (North Korea) nuclear program and the threat it possesses to international security. The latter are being analyzed within realism theory and Hans J. Morgenthau’s systemic and non-systemic view to the state, R. Cooper’s new and old world order concepts, North Korea’s reactions to international community’s power demonstration in international system. Also, the analysis of international community’s efforts to deal with the emerging situation through multilateral negotiations is being carried out (concentrating the attention to four and six-party talks). In this thesis the statement is being made, that North Korea is viewing international system as rival to her, because it still forms politics according to the old world order concept, that is according to the rules that emerged during Cold War, and this is why the multilateral talks most of the times are meaningless. Lastly, the insights to the future events in Korea peninsula are being proposed. The thesis is composed of three parts. In the first part the analysis of realism theory according to Hans J. Morgenthau is being carried out. In the second part the influence of nuclear North Korea’s program to international security is pointed out. The third part tells why multilateral negotiations were not effective, what is the North Korea’s reaction to the changes in international politics and the future perspectives are being told. This analysis includes... [to full text]

Prevencinė savigyna laikoma teisėta pagal tarptautinę teisę tik tada, kai jos panaudojimą sankcionuoja Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Darbe bandoma įrodyti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, dėl bendro sutarimo tarp jos nuolatinių narių nebuvimo ir veto teisės dažno naudojimo, prevencinės savigynos panaudojimą sankcionuoja itin retai. Kyla problema – dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos neefektyvumo sankcionuojant prevencinės savigynos naudojimą, valstybės prevencinę savigyną įgyvendina pačios, tuo pažeisdamos vieną pagrindinių tarptautinės teisės principų – jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principą. Šita „patinė situacija“ paskatino kai kurias didžiąsias valstybes (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatines nares), ignoruojant tarptautinę teisę, savo karinėse doktrinose numatyti vienašališką prevencinės savigynos naudojimo galimybę. Susidariusi situacija reikalauja spręsti šią problemą arba legalizuojant prevencinės savigynos naudojimą, arba ieškant būdų kaip priversti Saugumo Tarybą vykdyti savo pirminį uždavinį – palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą. Darbo tikslas – atskleisti valstybių prevencinės savigynos naudojimo problematiką, akcentuojant Vidurio Rytų regioną. Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai: 1. Aptarti jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principo sampratą, šio principo įtvirtinimą šiuolaikinėje teisėje bei jo išimtis. 2. Išanalizuoti valstybių savigynos rūšis bei rasti lietuviškus atitikmenis valstybių savigynos rūšių - preemptive ir preventive... [toliau žr. visą tekstą] / The paper attempts to prove that the United Nations Security Council (UNSC) due to the absence of mutual agreement between its permanent members and frequent usage of veto right, sanctions the usage of preventive self-defence notably rarely. The problem then occurs: because of the ineffectiveness of the UNSC in sanctioning the usage of preventive self-defence, the states implement the preventive self-defence by themselves, in this way violating one of the main international law principles – refraining from threatening or using force principle. This situation encouraged some big states (permanent members of the UNSC) to foresee the possibility to use unilateral preventive self-defence in their military doctrines in this way ignoring international law. The current situation requires dealing with this issue either legalizing the usage of preventive self-defence or searching for the ways how to force the UNSC to implement its primary task – to maintain international peace and security. The goal of the paper – to reveal the issues of the states’ usage of preventive self-defence emphasizing the Middle East region. The following objectives have been formulated for achieving the goal: 1. To discuss the concept of refraining from threatening or using force principle, the consolidation of this principle in contemporary law as well as analysis of exceptions. 2. To analyze the types of states’ self-defence and find Lithuanian equivalents to English terms of states’ self-defence types:... [to full text]