Vaizdo detalizacija Žemaitės ir Biliūno prozoje XXa. pabaigos rašytojai Žemaitė ir Biliūnas laikomi psichologinės prozos atstovais. Jų kūryba pasirinkta vaizdo detalizacijai atskleisti, nes apskritai apie vaizdo detalę lietuvių literatūroje beveik niekas nerašė, išskyrus šiek tiek rašiusį Albertą Zalatorių. Tyrimo pasirinkti Žemaitės apsakymai „Marti“, „Kaip Jonelis raides pažino“, „Petras Kurmelis“, „Sutkai“, ir Biliūno kūriniai „Liūdna pasaka“, Jonukas“, „Be darbo“, „Svečiai“. Pagrindinis bakalauro darbo tikslas yra nustatyti, kaip kūriniai detalizuojami per erdvę, laiką, veikėjų paveikslus. Darbe nagrinėjami abiejų autorių kūrinių lokacijos elementai, lyginama kokio pobūdžio detalės dominuoja vieno ir kito autoriaus kūriniuose. Išanalizavus kūrinius pastebėta, kad Žemaitės apsakymuose daug gamtos aprašymų, o Biliūno – jų tik keletas. Rašytoja veikėjų būsenas atskleidžia dialogais, o rašytojas naudoja kūno judesius. Žemaitė vaizduoja kūrinio esmę, o Biliūnas prasmę. Beletristės vaizduojamas laikas susijęs su erdve, o beletristo apsakymų laikas istorinis. Žemaitė į pirmą vietą stato materialujį pasaulį, o Biliūnui jis nėra toks svarbus. / Key words: Žemaite, Biliūnas, space, time, character pictures, detail. Writers of the end of 20th century, Žemaitė and Biliūnas are considered to be the representatives of psychological prose. Their writings were selected in order to reveal visual specification since in general almost nobody wrote about a visual detail in the Lithuanian literature, except for Albertas Zalatorius who wrote a little about the latter. The following stories were selected for the research, namely “Marti”, “Kaip Jonelis raides pažino”, “Petras Kurmelis”, “Sutkai” and writings “Liūdna pasaka”, “Jonukas”, “Be darbo”, “Svečiai”. Principal aim of the bachelor paper is to establish how the writings are specified through space, time and character pictures. Location elements of both writers are analysed in the paper, moreover it is compared what type of details is prevailing in the writings by one and another author. Having analysed the writings it was observed that there is a great number of nature descriptions in the stories by Žemaitė, meanwhile in the stories by Biliūnas there are just a few. Žemaitė reveals characters’ condition with the help of dialogues, meanwhile Biliūnas uses bodily movements. Žemaitė depicts the essence of the writing and Biliūnas its meaning. The time depicted by fictionist Žemaitė is related to space; meanwhile the time depicted by fictionist Biliūnas is historical. Material world is in the first place in the writings by Žemaitė, while to Biliūnas it is not of such a... [to full text]