Šiuolaikinėje teisėje hipoteka apibūdinama, kaip esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeisto daikto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Vienas iš specifinių hipotekos skirtumų nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų yra tai, kad hipotekos objektu gali būti tik nekilnojamieji daiktai. Daiktai, esantys savarankiškais civilinių teisinių santykių objektais ir dalyvaujantys civilinėje apyvartoje. Pagal įstatymą, įmonė taip pat yra pripažįstama civilinių teisinių santykių objektu. Ji yra laikoma nekilnojamuoju daiktu. Vadinasi galime preziumuoti, kad skolininkas norėdamas užtikrinti savo prievolės įvykdymą, galėtų tai padaryti, įkeisdamas jam priklausančią įmonę. Tačiau ar teisė „leidžia“ tą daryti? Ar įmonė gali būti hipotekos objektu? Į šiuos svarbius ir aktualius klausimus, remiantis Lietuvos bei kitų valstybių „įmonės“ sąvoką reglamentuojančiomis teisės normomis, teisinėje literatūroje išdėstytomis mokslininkų nuomonėmis bei taikoma teisine praktika bandyta atsakyti šiame darbe. / In modern time law a mortgage is defined as an existing and prospective note of obligatory performance warranted by mortgaging of an immovable asset, when an owner of the mortgaged asset keeps ownership to it. One of the specific distinctions of the mortgage from the other patterns of the obligations is that the object of the mortgage can be only immovable assets that are separate objects of civil rights and freely participates in civil circulation. In conformity with legal acts of Lithuania an enterprise as well is admitted as the subject of civil rights. It is considered as immovable asset. Thus we can presume, that the debtor wished to secure the performance of his obligation, could successfully do that, mortgaging the enterprise as his possession. However is that so is tolerated by the law? Whether enterprise can be treated as the object of the mortgage? This is the legal issue pending in this research work.