Magistrinio darbo teorinėje dalyje nagrinėjama Lietuvos moderniosios architektūros ir vitražo tarpusavio ryšys, bei priklausomybė vienas nuo kito. Nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvoje užsimezgęs glaudus architektūros ir vitražo ryšys, kai vitražas tapo neatsiejama architektūros dalis, šiandieninėje visuomenėje yra visiškai pakitęs. Remiantis modeliuojamomis meninės raiškos priemonių atžvilgiu, darbe trumpai apžvelgiama architektūros ir vitražo raida nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Pateikta glausta apžvalga indentifikuoja vitražo priklausomybę nuo architektūrinių formų bei tendencingą jo kitimą priklausomai nuo vyrayjančių meno srovių šioje meno srityje. Tai pat pateikiami besikeičiančių meno srovių architektūros ir vitražų darbų pavyzdžiai Lietuvoje. Pagrindinę magistro teorinę dalį sudaro dvi architektūros ir vitražo simbiozės analizės, kurios nagrinėjamos formaliaja metodika. Pagrindiniu aspektu traktuojami kompoziciniai sprendimai ir jų poveikis bendrai meninei sąveikai. Analizuojami du visuomeninės paskirties architektūros objektai, kuriuose integruoti Lietuvos vitražistų stiklo darbai: Vilniaus Santuokų rūmų ir Eugenijaus Konstantino Šatūno stiklo darbai bei Nidos Švc. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios ir Algirdo Dovydėno vitražai. Analizuojant dviejų meno šakų darnią simbiozę, dėmesys akcentuojamas į kompozicinę plastiką, jos tarpusavio panašumus ir skritumus, kurie turi įtakos lygiaverčiui architektūros ir vitražo užmegztam „pokalbiui“... [toliau žr. visą tekstą] / In the theoretical part of the work the main attention is put on the relation between modern Lithuanian architecture and stained glass. The work analyses how these two art forms influence and complement each other. From the 1950s stained glass became the integral part of architecture but nowadays this connection is completely changed. The main focus of the work is to show the evolution of architecture and stained glass from 1950s until today by analyzing formal elements, aesthetic principles and symbolic signs. The analysis represents stained glass dependence on architectural forms and dominant art tendencies. Various works of architecture and stained glass in Lithuania are also discussed as examples of these tendencies. The main theoretical part of the work is dedicated to analysis of symbiosis between architecture and stained glass from formal perspective. Firstly, the analysis deals with compositional solutions and their effect on general artistic interaction. The base of analysis are two buildings created for public use: Vilnius Santuokų rūmai and glass work by Konstantinas Šatūnas, Saint Mary Church in Nida and stained glass works by Algirdas Dovydėnas. Analysing the relation between two art forms, the emphasis is put on compositional expression, its differences and similiarities that influence the conversation between architecture and stained glass. The analysis is based not only on information found in specific literature and other sources but also on personal remarks... [to full text]