The main goal of this dissertation was to assess prospectively the value of two cardiovascular magnetic resonance methodises (the transmural extent of an late gadolinium enhancement and the contractile reserve during low dose dobutamine administration) as predictors of left ventricular segmental and global functional recovery in patients with left ventricular systolic dysfunction undergoing surgical or percutaneous revascularisation. Taking into account previous studies, revascularisation of the viable myocardium results in an improvement of patient’s symptoms and prognosis. This finding emphasized the need for and importance of noninvasive tests to quantify the amount of viable myocardium in patients with left ventricular dysfunction in order to define the optimal management strategy. On the basis of the research described in the dissertation, the diagnostic value of different cardiovascular magnetic resonance based viability prediction methods was assessed. The superiority of combined viability prediction model incorporating an late gadolinium enhancement and the contractile reserve during low dose dobutamine administration was confirmed. The optimal predictors of the significant improvement of left ventricular ejection fraction were found: the percentage of viable segments from all dysfunctional and revascularised segments in a patient and the absolute value of left ventricular ejection fraction measured during low dose dobutamine administration. On the basis of the... [to full text] / Disertacijoje nagrinėta dviejų magnetinio rezonanso metodikų (vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo transmuralumo bei mažų dobutamino dozių sukeliamo miokardo kontraktilinio rezervo) bei šių metodikų derinio vertė, prognozuojant bendrosios bei segmentinės kairiojo skilvelio funkcijos atsistatymą po revaskuliarizacijos (perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos ar vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijos), pacientams, turintiems išeminės kilmės kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją. Kadangi yra nustatyta, jog sėkminga gyvybingo miokardo revaskuliarizacija pagerina kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją turinčių pacientų simptomus bei prognozę, todėl gyvybingo miokardo nustatymas yra svarbus, siekiant parinkti optimalią tokių pacientų gydymo taktiką. Disertacijoje aprašomo tyrimo pagalba buvo nustatyta širdies magnetinio rezonanso vertė, prognozuojant miokardo bendrosios bei segmentinės kontrakcijos atsistatymą bei pagrįsta vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo transmuralumo bei mažų dobutamino dozių sukeliamo kontraktilinio rezervo nustatymo metodikų derinimo nauda. Disertacijoje aptarti optimalūs reikšmingo bendrosios kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos pagerėjimo prognostiniai rodikliai: gyvybingų segmentų procentas nuo visų išeityje disfunkcinių bei revaskuliarizuotų paciento segmentų bei absoliuti kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, išmatuota mažų dobutamino dozių skyrimo metu. Disertacijos rezultatų pagrindu buvo sukurtas... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėta dviejų magnetinio rezonanso metodikų (vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo transmuralumo bei mažų dobutamino dozių sukeliamo miokardo kontraktilinio rezervo) bei šių metodikų derinio vertė, prognozuojant bendrosios bei segmentinės kairiojo skilvelio funkcijos atsistatymą po revaskuliarizacijos (perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos ar vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijos), pacientams, turintiems išeminės kilmės kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją. Kadangi yra nustatyta, jog sėkminga gyvybingo miokardo revaskuliarizacija pagerina kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją turinčių pacientų simptomus bei prognozę, todėl gyvybingo miokardo nustatymas yra svarbus, siekiant parinkti optimalią tokių pacientų gydymo taktiką. Disertacijoje aprašomo tyrimo pagalba buvo nustatyta širdies magnetinio rezonanso vertė, prognozuojant miokardo bendrosios bei segmentinės kontrakcijos atsistatymą bei pagrįsta vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo transmuralumo bei mažų dobutamino dozių sukeliamo kontraktilinio rezervo nustatymo metodikų derinimo nauda. Disertacijoje aptarti optimalūs reikšmingo bendrosios kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos pagerėjimo prognostiniai rodikliai: gyvybingų segmentų procentas nuo visų išeityje disfunkcinių bei revaskuliarizuotų paciento segmentų bei absoliuti kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, išmatuota mažų dobutamino dozių skyrimo metu. Disertacijos rezultatų pagrindu buvo sukurtas... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this dissertation was to assess prospectively the value of two cardiovascular magnetic resonance methodises (the transmural extent of an late gadolinium enhancement and the contractile reserve during low dose dobutamine administration) as predictors of left ventricular segmental and global functional recovery in patients with left ventricular systolic dysfunction undergoing surgical or percutaneous revascularisation. Taking into account previous studies, revascularisation of the viable myocardium results in an improvement of patient’s symptoms and prognosis. This finding emphasized the need for and importance of noninvasive tests to quantify the amount of viable myocardium in patients with left ventricular dysfunction in order to define the optimal management strategy. On the basis of the research described in the dissertation, the diagnostic value of different cardiovascular magnetic resonance based viability prediction methods was assessed. The superiority of combined viability prediction model incorporating an late gadolinium enhancement and the contractile reserve during low dose dobutamine administration was confirmed. The optimal predictors of the significant improvement of left ventricular ejection fraction were found: the percentage of viable segments from all dysfunctional and revascularised segments in a patient and the absolute value of left ventricular ejection fraction measured during low dose dobutamine administration. On the basis of the... [to full text]