Stroke is the second or the third leading cause of death and the leading producer of disability among adults in Lithuania and Western countries. Surgery is very important to treatment and prevention of ischemic cerebrovascular disease, but the selection of patients for it must be based on meticulous evaluation of surgery risk and factors influencing follow-ups. The aim of this study was to evaluate the selection criteria for cerebral revascularisation in patients with ischemic cerebrovascular diseases and factors affecting postoperative follow-ups. The innovativeness and originality of this study is the complex evaluation of neurological, neuroradiological, neurophysiological factors in patients with ischemic cerebrovascular disease before and after cerebral revascularisation. The evaluation of the influence of cerebral revascularisation to the neurological status of the patients, the possibilities of cerebral revascularisation for patients with Moyamoya disease, the factors affecting the neurological status of patients after cerebral revascularisation, the postoperative complications, death causes of patients after cerebral revascularisation and the surviving after cerebral revascularisation was done. The specification of the factors affecting outcomes after cerebral revascularisation was done too.

Disertacijos objektas yra koronarine širdies liga ir ryškiai sumažinta kairiojo skilvelio sistoline funkcija sergančių ligonių klinikinės būklės pokyčiai ir išgyvenimas vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu po izoliuotų aorto-vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijų (AVAJSO), bei kairio skilvelio tūrio ir formos atkūrimo operacijų (TFAO). Tai retrospektyvinis tyrimas. Analizuoti 216 ligonių sergančių koronarine širdies liga, kuriems atliktos AVAJSO ir 139 ligonių, kuriems kartu su revaskuliarizacija atliktos kairio skilvelio TFAO, duomenys. Nustatyta, kad ligonių, sergančių IŠL su KS sistoline disfunkcija, išgyvenimas vėlyvuoju – iki 7 metų laikotarpiu po AVAJSO bei 6 metų laikotarpiu po KS TFAO, yra geras. Nustatėme, kad operacijų, kurias nuspręsta atlikti ligoniams, turintiems krūtinės anginos simptomus, be miokardo gyvybingumo požymių įrodymo echokardiografiniu mažų dozių dobutamino krūvio mėginiu, pirmųjų 30 parų mirties rizika nebuvo didesnė. Rasta, kad ligonių, kurių funkcinė klasė vienerių metų laikotarpiu po AVAJSO buvo blogesnė, iki operacijos buvo EKG ilgesnė QRS komplekso trukmė, didesni KS galiniai diastoliniai dydžiai ir operacijos metu jiems buvo suformuota mažiau AVA jungčių. Išaiškinta, kad KS tūrio ir formos atkūrimo operacijos ligoniams su toli pažengusia KS remodeliacija atliekamos saugiai, su ne didesne pirmųjų 30 parų mirties rizika nei atliekant vien AVAJSO. Išaiškinta, kad tų ligonių, kurių funkcinė būklė nepagerėjo vienerių metų... [toliau žr. visą tekstą] / ANNOTATION OF DISERTATION Subject of disertation: Surgical treatment of patients suffering from ischemic heart disease with significantly decreased left ventricle systolic function: clinical evaluation. Objective - evaluation of clinical status and long-term postoperative survival of patients suffering from ischemic heart disease and decreased left ventricle systolic function (LV EF ≤ 35%) after isolated coronary by-pass grafting and left ventricle volume and shape surgical restoration operations. Retrospective study. The study group included 216 patients for whom coronary artery bypass grafting (CABG) and 139 patients who underwent surgical ventricular restoration (SVR). It was postulated that the long-term survival (up to 7 years) in patients after CABG and long-term survival (6 years) in patients after SVR is good. It was found out that the risk of fatal outcome during the first 30 days after CABG in patients 0suffering from ischemic LV dysfunction and symptoms of angina pectoris with viable myocardium, statistically reliably did not differ from patients with nonviable myocardium. It was stated that patients with greater functional class during one year after CABG, preoperatively had longer duration of ECG QRS complex, higher end-diastolic findings and had lower number of by-passes during the operation. We also demonstrated that LV shape and volume restoration operations were being performed for patients with highly advanced LV remodeling safely and postoperative risk... [to full text]

Postoperative atrial fibrillation (AF) after cardiac surgery with cardiopulmonary bypass (CPB) remains unresolved problem. Some authors noticed that there were changes in electrolyte balance after coronary artery bypass grafting (CABG) surgery with CPB. The changes in serum magnesium level and their relation with the rate of postoperative AF are usually analyzed in scientific publications. The aim of the study has been to estimate the relationship between the rate of postoperative AF and the changes in serum electrolyte concentration and their urinary excretion after CABG surgery with CPB. The goals: 1) To estimate the rate and the character of postoperative AF and its influence on haemodynamics after CABG surgery. 2) To estimate changes in serum K+, Na+, Mg++, Ca++, Cl–, P– concentration and compare them between the patients who received, and who did not receive magnesium sulphate supplementation during the surgery. 3)To estimate changes of urinary excretion of K+, Na+, Mg++, Ca++, Cl–, P– and compare them between the patients who received, and who did not receive magnesium sulphate supplementation during the surgery. 3) To evaluate the effects of intraoperatively infused magnesium sulphate on the rate of postoperative AF in the early postoperative period. In our study the rate of postoperative AF was 27.4 %. AF in 91.3 % of cases was tachyarrhythmic, but haemodynamic remained stabile. Serum Mg++ level was > 1.05 mmol/l during the suregry in all patients. The infusion of... [to full text]

The main goal of this dissertation was to assess prospectively the value of two cardiovascular magnetic resonance methodises (the transmural extent of an late gadolinium enhancement and the contractile reserve during low dose dobutamine administration) as predictors of left ventricular segmental and global functional recovery in patients with left ventricular systolic dysfunction undergoing surgical or percutaneous revascularisation. Taking into account previous studies, revascularisation of the viable myocardium results in an improvement of patient’s symptoms and prognosis. This finding emphasized the need for and importance of noninvasive tests to quantify the amount of viable myocardium in patients with left ventricular dysfunction in order to define the optimal management strategy. On the basis of the research described in the dissertation, the diagnostic value of different cardiovascular magnetic resonance based viability prediction methods was assessed. The superiority of combined viability prediction model incorporating an late gadolinium enhancement and the contractile reserve during low dose dobutamine administration was confirmed. The optimal predictors of the significant improvement of left ventricular ejection fraction were found: the percentage of viable segments from all dysfunctional and revascularised segments in a patient and the absolute value of left ventricular ejection fraction measured during low dose dobutamine administration. On the basis of the... [to full text] / Disertacijoje nagrinėta dviejų magnetinio rezonanso metodikų (vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo transmuralumo bei mažų dobutamino dozių sukeliamo miokardo kontraktilinio rezervo) bei šių metodikų derinio vertė, prognozuojant bendrosios bei segmentinės kairiojo skilvelio funkcijos atsistatymą po revaskuliarizacijos (perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos ar vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijos), pacientams, turintiems išeminės kilmės kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją. Kadangi yra nustatyta, jog sėkminga gyvybingo miokardo revaskuliarizacija pagerina kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją turinčių pacientų simptomus bei prognozę, todėl gyvybingo miokardo nustatymas yra svarbus, siekiant parinkti optimalią tokių pacientų gydymo taktiką. Disertacijoje aprašomo tyrimo pagalba buvo nustatyta širdies magnetinio rezonanso vertė, prognozuojant miokardo bendrosios bei segmentinės kontrakcijos atsistatymą bei pagrįsta vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo transmuralumo bei mažų dobutamino dozių sukeliamo kontraktilinio rezervo nustatymo metodikų derinimo nauda. Disertacijoje aptarti optimalūs reikšmingo bendrosios kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos pagerėjimo prognostiniai rodikliai: gyvybingų segmentų procentas nuo visų išeityje disfunkcinių bei revaskuliarizuotų paciento segmentų bei absoliuti kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, išmatuota mažų dobutamino dozių skyrimo metu. Disertacijos rezultatų pagrindu buvo sukurtas... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėta dviejų magnetinio rezonanso metodikų (vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo transmuralumo bei mažų dobutamino dozių sukeliamo miokardo kontraktilinio rezervo) bei šių metodikų derinio vertė, prognozuojant bendrosios bei segmentinės kairiojo skilvelio funkcijos atsistatymą po revaskuliarizacijos (perkutaninės vainikinių arterijų intervencijos ar vainikinių arterijų apeinamųjų jungčių suformavimo operacijos), pacientams, turintiems išeminės kilmės kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją. Kadangi yra nustatyta, jog sėkminga gyvybingo miokardo revaskuliarizacija pagerina kairiojo skilvelio sistolinę disfunkciją turinčių pacientų simptomus bei prognozę, todėl gyvybingo miokardo nustatymas yra svarbus, siekiant parinkti optimalią tokių pacientų gydymo taktiką. Disertacijoje aprašomo tyrimo pagalba buvo nustatyta širdies magnetinio rezonanso vertė, prognozuojant miokardo bendrosios bei segmentinės kontrakcijos atsistatymą bei pagrįsta vėlyvojo kontrastinės medžiagos kaupimo transmuralumo bei mažų dobutamino dozių sukeliamo kontraktilinio rezervo nustatymo metodikų derinimo nauda. Disertacijoje aptarti optimalūs reikšmingo bendrosios kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos pagerėjimo prognostiniai rodikliai: gyvybingų segmentų procentas nuo visų išeityje disfunkcinių bei revaskuliarizuotų paciento segmentų bei absoliuti kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, išmatuota mažų dobutamino dozių skyrimo metu. Disertacijos rezultatų pagrindu buvo sukurtas... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this dissertation was to assess prospectively the value of two cardiovascular magnetic resonance methodises (the transmural extent of an late gadolinium enhancement and the contractile reserve during low dose dobutamine administration) as predictors of left ventricular segmental and global functional recovery in patients with left ventricular systolic dysfunction undergoing surgical or percutaneous revascularisation. Taking into account previous studies, revascularisation of the viable myocardium results in an improvement of patient’s symptoms and prognosis. This finding emphasized the need for and importance of noninvasive tests to quantify the amount of viable myocardium in patients with left ventricular dysfunction in order to define the optimal management strategy. On the basis of the research described in the dissertation, the diagnostic value of different cardiovascular magnetic resonance based viability prediction methods was assessed. The superiority of combined viability prediction model incorporating an late gadolinium enhancement and the contractile reserve during low dose dobutamine administration was confirmed. The optimal predictors of the significant improvement of left ventricular ejection fraction were found: the percentage of viable segments from all dysfunctional and revascularised segments in a patient and the absolute value of left ventricular ejection fraction measured during low dose dobutamine administration. On the basis of the... [to full text]