Darbo tikslas: išsiaiškinti, kokios yra skirtingo stresogeniškumo lygio darbe dirbančių asmenų kontrolės lokuso bei pasitenkinimo darbu sąsajos. Tiriamųjų kontingentas: Tyrime dalyvavo 95 medicinos darbuotojai (specializuoti gydytojai, šeimos gydytojai, medicinos seserys) iš 4 Kauno miesto poliklinikų ir ligoninių bei 106 buhalterijos darbuotojai (buhalteriai, vyriausieji buhalteriai, apskaitininkai) iš įvairių Kauno miesto gamybinių, prekybinių, paslaugas teikiančių įmonių. Tyrimo metodikos: Darbo kontrolės, darbo reikalavimų ir socialinio palaikymo lygiams išmatuoti buvo naudojamas praplėstas Karasek‘o darbo reikalavimų – kontrolės – socialinio palaikymo klausimynas, kontrolės lokusui nustatyti buvo naudojama Rotters kontrolės lokuso skalė, pasitenkinimo darbu lygis buvo matuojamas Spector pasitenkinimo darbu klausimynu. Tyrimo rezultatai: Darbuotojų dirbančių labai įtemptą darbą pasitenkinimas darbu yra žemesnis nei mažiau įtemptą darbą dirbančių darbuotojų. Darbuotojų dirbančių labai įtemptą darbą, pasyvų darbą, neįtemptą ir aktyvų darbą bei turinčių aukštą socialinio palaikymo lygį grupėse pasitenkinimas darbu (išskyrus kelias poskales) yra didesnis nei darbuotojų dirbančių skirtingo stresogeniškumo darbą bet turinčių žemą socialinio palaikymo lygį. Darbuotojų, dirbančių labai įtemptą darbą ir turinčių vidinį kontrolės lokusą pasitenkinimas darbu yra aukštesnis nei darbuotojų dirbančių tokį darbą, tačiau turinčių išorinį kontrolės lokusą. Nėra statistiškai reikšmingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis: to find out what are the different levels of work with different levels of stress locus of control and job satisfaction interfaces. Obtaining contingent: The study included 95 medical staff (specialist doctors, family doctors, nurses) from 4 Kaunas city medical clinics and hospitals and 106 accounting staff (accountants, chief accountants, accountants) from a variety of Kaunas industrial, commercial, service companies. Research Methodology: Job control, working conditions and social support levels were measured using extended Karaseks working conditions - control - social support questionnaire, locus of control was measured using Rotters locus of control scale, job satisfaction levels were measured in Spector job satisfaction questionnaire. The results: Employees working in highly stressful work job satisfaction is lower than the less stressful job workers. Employees working in a very stressful job, the work of a passive, relaxed and active work, and has a high level of social support groups, job satisfaction (with a few sub-scale setting) is higher than the employees working in high stress work but having low social support level. Employees working in a very stressful job and having an internal locus of control, job satisfaction is higher than that of workers employed in a job but with external locus of control. There is no statistically significant difference in level of job satisfaction among employees working in passive work and with... [to full text]

Tikslas: įvertinti profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo reikšmę streso ir įtampos darbe poveikiui vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. Tyrimo objektas: laisvalaikio bei profesinio fizinio aktyvumo ir patiriamo streso darbe priklausomybė vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. Hipotezė: laisvalaikiu fiziškai aktyvesni aukštesnės kvalifikacijos ir protinį darbą dirbantys asmenys; laisvalaikiu fiziškai aktyvesni asmenys patiria mažesnį streso ir įtampos poveikį darbe. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti laisvalaikio ir profesinį fizinį aktyvumą bei ryšius su socialiniais ir demografiniais rodikliais vidutinio amžiaus dirbančių asmenų grupėje. 2. Nustatyti ryšį tarp 30-60 m. asmenų profesinio ir laisvalaikio fizinio aktyvumo ir sveikatos nusiskundimų bei polinkio į priklausomybę alkoholiui sąsajas. 3. Atskleisti fizinio aktyvumo reikšmę streso ir įtampos darbe poveikiui 30-60 m. dirbančių asmenų grupėje. 4. Išskirti veiksnius, reikšmingai susijusius su laisvalaikio fiziniu aktyvumu ir įtampa darbe. Išvados: 1. Laisvalaikiu pakankamai fiziškai aktyvių tiriamųjų buvo 44,8 proc. Labiau fiziškai aktyvūs buvo vyrai (48,9 proc.) nei moterys (41,7 proc.; p>0,05) ir miesto (48,4 proc.) nei rajono (35,3 proc.; p<0,05) gyventojai. Laisvalaikio fizinis aktyvumas buvo tiesiogiai susijęs su išsilavinimu, pajamomis poreikiams patenkinti, aukštesne profesine kvalifikacija (p<0,05) ir atvirkščiai susijęs su amžiumi ir profesiniu fiziniu aktyvumu (p<0,05). 2. Tarp apklaustų... [toliau žr. visą tekstą] / Subject – the relationships between occupational and leisure-time physical activity and stress experience at work in the middle-aged employees group. Aim of the study: to assess the influence of occupational and leisure-time physical activity on stress and job strain in the middle-aged employees group. Hypothesis: employees who are more physically active at leisure time are highly skilled and usually are working mental jobs; employees who are more physically active at leisure time experience lower impact of stress and job strain at work. Objectives: 1. Evaluate occupational and leisure-time physical activity and its associations with social and demographic indicators in the middle-aged employees group. 2. Determine the relationships between occupational, leisure-time physical activity, health complaints and alcohol abuse in people aged 30 to 60. 3. Reveal the value of physical activity on the impact of stress and job strain in the employees group aged 30 to 60. 4. Identify factors that are significantly associated with leisure-time physical activity and stress at work. Conclusions 1. Only 44.8% of the respondents were sufficiently physically active during leisure time. Higher proportions of sufficiently physically active respondents were determined in men (48.9 %) than women group (41.7 %, p>0.05) and in the urban (48.4 %) as compared to the rural district group (35.3 %, p<0.05). Leisure-time physical activity was directly related to higher education, sufficient income... [to full text]