Genetic material of Lithuanian origin varieties, breeding lines and wild ecotypes representing P. pratense, P. bertolonii and P. phleoides species were studied for the most important agro-morphological and feeding value indicators as well as at the genetic level employing different biochemical–molecular markers. The water stress experiment clearly demonstrated the existence of different levels of water stress response in Phleum species, suggesting that P. phleoides might have evolved under conditions of limited water availability. “Blind” mapping by HRM was used successfully to map water stress response genes of timothy in the perennial ryegrass mapping population. In total, 12 putative water stress response genes were mapped in seven perennial ryegrass linkage groups. / Pasitelkus agromorfologinius, kokybės ir biocheminius – molekulinius metodus ištirtos lietuviškos kilmės pašarinių, žemaūgių bei stepinių motiejukų veislės, selekcinės linijos bei laukiniai ekotipai. Fiziologiniai sausros atsparumo tyrimų rezultatai įrodė, kad stepiniai motiejukai turi geriau išvystytą atsparumo sausrai mechanizmą. Pirmą kartą motiejukuose aptikti ekspresuojami atsparumo sausrai kandidatiniai genai HRM metodu sužymėti daugiametės svidrės genolapyje.

Soil contamination with heavy metals is a problem of worldwide concern that is still unsolved. The analysis of the current methods of soil cleaning from heavy metals leads to conclusions that phytoremediation, i.e. soil decontamination by using plants, is one of the best methods. Although this method has not received a wide application yet and possibilities of its application are still being analysed, it is one of the most prospective soil cleaning methods due to low cost and a rather efficient cleaning of the upper surface of soil. Three kinds of Poaceae f. Species – Lolium perenne L., Poa pratensis L. and Festuca pratensis Huds. – have been chosen in this work for decontaminating soil from heavy metals. These plants were grown under artificial laboratory conditions in soil which was once and periodically contaminated with heavy metals. It was established that it is the Lolium perenne L. that most efficiently removes heavy metals and cleans soil. The results of experiments show that the selected grassy plants (perennial ryegrass, meadow-grass and fescue-grass) efficiently clean soil from heavy metals (copper, lead, manganese, zinc, nickel and chromium) when soil contains both low (0.5–120 mg/kg) and high (up to 6,850 mg/kg) concentrations of these metals. Since the perennial ryegrass absorbs the highest amount of heavy metals, the highest efficiency of soil cleaning is achieved using this plant, therefore, 80 % of the mixture of grassy plants was formed of the perennial... [to full text] / Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais visame pasaulyje aktuali problema iki šiol neturinti universalaus sprendimo. Išanalizavus šiuo metu dirvožemio valymui nuo sunkiųjų metalų naudojamus metodus, galima daryti išvadą, kad vienas iš tinkamiausių metodų yra fitoremediacija, t. y. dirvožemio valymas nuo teršalų panaudojant augalus. Šis metodas dar nėra plačiai taikomas ir jo taikymo galimybės dar tik tiriamos tačiau, tai vienas iš perspektyviausių dirvožemio valymo metodų dėl sąlyginai mažos kainos ir pakankamai efektyvaus paviršinio dirvožemio sluoksnio išvalymo. Atliktų eksperimentinių tyrimų rezultatai parodė, kad pasirinkta žolinė augalija – daugiametė svidrė, pievinė miglė ir tikrasis eraičinas efektyviai valo dirvožemį nuo sunkiųjų metalų (vario, švino, mangano, cinko, nikelio, chromo) tiek esant mažoms (0,5–120 mg/kg), tiek didelėms (iki 6850 mg/kg) jų koncentracijoms dirvožemyje. Kadangi daugiausiai sunkiųjų metalų iš dirvožemio sorbuoja svidrė, tai dirvožemio valymo efektyvumas naudojant šią žolinės augalijos rūšį yra efektyviausias ir sudarant žolinės augalijos mišinį 80  sudarė svidrė ir po 10  eraičinas bei miglė. Eksperimentų metu tirta, kaip sunkiųjų metalų mišinio koncentracijos kenkia hidrobiontams ir nustatyta, kad didinat sunkiųjų metalų mišinio koncentracijas (iki 0,198–5,12 g/l) jos tampa letalinėmis vaivorykštiniam upėtakiui, tuo pačiu ir kitiems vandens gyvūnams.Pagal tyrimų su vaivorykštiniais upėtakiais rezultatus nustatyta, kad stebimų... [toliau žr. visą tekstą]

Dirvožemio tarša sunkiaisiais metalais visame pasaulyje aktuali problema iki šiol neturinti universalaus sprendimo. Fitoremediacija – naujai atsirandanti ir daug žadanti technologija nestipriai užterštiems dirvožemiams valyti naudojant augalus. Šiame darbe dirvožemio valymui nuo sunkiųjų metalų pasirinktos trys žolinės augalijos rūšys – svidrė, miglė ir eraičinas, augintos modelinėmis laboratorinėmis sąlygomis vieną kartą ir periodiškai sunkiaisiais metalais teršiamuose dirvožemiuose. Nustatyta, kad geriausiai sunkiuosius metalus iš dirvožemio sorbuoja ir didžiausias dirvožemio valymo efektyvumas pasiekiamas naudojant svidrę. Augalijai sorbuojant sunkiuosius metalus iš dirvožemio dalis šių metalų (Cu, Cr, Zn, Pb, Mn, Ni) koncentruojasi žolinės augalijos šaknyse, tačiau didžioji dalis ten susikaupiančių metalų (iki 90 proc.) pereina į antžeminę augalo dalį. Didžiausios sunkiųjų metalų koncentracijos augale (iki 60 proc. ir daugiau) ir atitinkamai efektyviausias dirvožemio valymas nustatytas svidrės atveju, todėl sudarant mišinį didžiąją dalį (80 proc.) jame sudaro svidrė. Sunkiųjų metalų mišinys daro neigiamą įtaką vaivorykštinio upėtakio jauniklių fiziologiniams ir morfologiniams rodikliams, todėl didinat sunkiųjų metalų mišinio koncentracijas (iki 0,198–5,12 g/l) jos tampa letalinėmis vaivorykštiniams upėtakiams, tuo pačiu ir kitiems vandens gyvūnams. Pagal tyrimų su vaivorykštiniais upėtakiais rezultatus nustatyta, kad stebimų upėtakių, gyvenusių akvariume, užterštame 5,7... [toliau žr. visą tekstą] / Soil contamination with heavy metals is a problem of worldwide concern that is still unsolved. The analysis of the current methods of soil cleaning from heavy metals leads to conclusions that phytoremediation, i.e. soil decontamination by using plants, is one of the best methods. Although this method has not received a wide application yet and possibilities of its application are still being analysed, it is one of the most prospective soil cleaning methods due to low cost and a rather efficient cleaning of the upper surface of soil. Three kinds of Poaceae f. Species – Lolium perenne L., Poa pratensis L. and Festuca pratensis Huds. – have been chosen in this work for decontaminating soil from heavy metals. These plants were grown under artificial laboratory conditions in soil which was once and periodically contaminated with heavy metals. It was established that it is the Lolium perenne L. that most efficiently removes heavy metals and cleans soil. The results of experiments show that the selected grassy plants (perennial ryegrass, meadow-grass and fescue-grass) efficiently clean soil from heavy metals (copper, lead, manganese, zinc, nickel and chromium) when soil contains both low (0.5–120 mg/kg) and high (up to 6,850 mg/kg) concentrations of these metals. Since the perennial ryegrass absorbs the highest amount of heavy metals, the highest efficiency of soil cleaning is achieved using this plant, therefore, 80 % of the mixture of grassy plants was formed of the perennial... [to full text]