Magistro darbo „Jaunuolių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, resocializacijos ypatumai“ tikslas - paanalizuoti resocializacijos sampratą mokslinėje literatūroje, išsiaiškinti kokios resocializacijos programos ir priemonės yra taikomos į laisvę išėjusiam jaunam žmogui, kiek valstybės siūlomos programos realiai padeda jaunuoliui, grįžusiam iš įkalinimo įstaigų, adaptuotis bei reintegruotis į visuomenę. Darbe pristatomi jaunuolių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų, resocializacijos tyrimo rezultatais. Tyrime dalyvavo 180 respondentų iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio regionų: 30 pataisos inspekcijų pareigūnų (pareigūnų amžiaus vidurkis – 34,80 m. SN = 5,80) ir 150 jaunuolių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų (amžiaus vidurkis – 19,72 m. SN = 1,31). Apibendrinus tyrimo rezultatus daromos išvados, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos patvirtintos socialinės reabilitacijos ir integracijos programos yra švietėjiško, pažintinio pobūdžio, nepritaikytos realiai situacijai, neefektyvios. Programos skirtos nuteistiesiems, vyresniems nei 18 m. Resocializacijos programų, kurios būtų skirtos darbui su nepilnamečiais, grįžusiais iš įkalinimo įstaigų nėra. Pagrindinė problema su kuria susiduria jaunuoliai, grįžę iš įkalinimo įstaigų yra darbo suradimas ir įsidarbinimas. Pareigūnai mėgindami padėti jaunuoliams patenka į įstatymo „spąstus“. Esama įstatyminė bazė kartais nepadeda, o trukdo sėkmingai jaunuolių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų resocializacijai. Šeimos, artimųjų socialinė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of study „Resocialization peculiarities of youth, returned from confinement institutions“ – to analyze resocialization conception in scientific literature, to research what kind of programs are used for youngsters, returned from confinement institutions, how governmental programs help for adaptation and reintegration to the society of young offenders. The study represents the youth, returned from confinement institutions resocialization research results. 180 respondents have participated in the research: 30 officers from correction inspections (age average – 34,80, SD = 5,80) and 150 youngsters, returned from confinement institutions (age average – 19,72, SD = 1,31). In conclusion we can say that, programs proved by Prison department at the Ministry of Justice of Lithuanian Republic are only educative, not approved for real situation, non-effective. There are no programs for resocialization of youngsters, returned from confinement institutions under 18 years old. The main problem which youngsters meet after returning from confinement institutions is to find job. The officers in helping for youngsters get to „traps“ of law. Sometimes law system doesn‘t help, but block resocialization. For resocialization process of youngsters, returned from confinement institutions very important are social support from family, the officers and community motivation to help for young person, the motivation of youngsters to change themselves and their behavior, the negative influence of... [to full text]

Darbe analizuojama mokslinė literatūra apie delinkventinį elgesį, nenoro mokytis priežastis, mokymosi motyvaciją (mokymosi motyvus, mokymosi motyvacijas aiškinančias teorijas, mokymosi motyvacijos rūšis). Tyrimas ,,Delinkventinės elgsenos jaunuolių mokymosi motyvacijos ypatumai“ buvo vykdomas 2006-2007 metais. Tyrime dalyvavo 200 respondentų. 18- 22 metų jaunuolių linkusių į delinkventinį elgesį. Tyrime buvo siekiama nustatyti motyvų (poreikių, interesų, nuostatų, vertybių) įtaką mokymosi motyvacijai; Išsiaiškinti jaunuolių linkusių į delinkventinį elgesį mokymosi motyvacijos ypatumus; Ieškoti nenoro mokytis priežasčių. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad asmenų linkusių į delinkventin�� elgesį mokymosi motyvacijos nepakankamumą lemia jų vertybės, interesai, nuostatos. Į motyvaciją žiūrima, kaip į motyvo procesą (kaip poelgio pagrindą). Motyvais gali tapti žmogaus vertybės, nuostatos, požiūriai, poreikiai, interesai. Svarbiausios vertybės jaunuoliams linkusiems į delinkventinį elgesį: laisvė, poilsis, gyvenimo priemonės (butas ir kt.), pripažinimas, daiktų vertingumas ir patogumas, technologijos, sėkmė ir meilė. Mažiausiai svarbios vertybės: kūrybingumo realizavimas, kvalifikacija, menas, savižina. Vertinant nuostatų ir požiūrių pasiskirstymą pagal svarbą, nustatyta, kad daugumas jaunuolių įsitikinę, kad gyvenime svarbiausia geras atlyginimas, o ne išsilavinimas. Daugiausia respondentų teigia, kad svarbiausi poreikiai šiuo... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyzes a scientific literature about delinquent behaviour, reasons of unwillingness to learn and motivation for learning (learning motives, theories interpreting motivations for learning, kinds of motivations for learning). The research “Peculiarities of the Motivation for Learning in the Youth with Delinquent Behaviour” was carried out in 2006 to 2007. 200 respondents, young people aged 18 to 22 inclined to delinquent behaviour participated in the research. The purpose of this research was to establish the influence of motives (needs, interests, attitudes, values) over the motivation for learning; to clear up the peculiarities of the motivation for learning in the youth inclined to delinquent behaviour; to look for reasons of unwillingness to learn. Results of the research confirmed the hypothesis that the insufficiency of motivation for learning in persons inclined to delinquent behaviour is decided by their values, interests and attitudes. The motivation is regarded as the process of motive (as the basis of act). Individual’s values, attitudes, standpoints, needs, interests can become motives. The most important values for young people inclined to delinquent behaviour are: freedom, relaxation, means of living (flat, etc.), recognition, worth and convenience of things, technologies, success and love. The least important values for young people with delinquent behaviour are: realization of creativeness, qualification, art, self-awareness. When... [to full text]