The MA paper focuses on the problem of the genre of Dan Brown’s novel The Da Vinci Code. In the paper various concepts of the literary genre, especially the novel, in modern literary theory are presented and reviewed. All theories of the novel distinguish the following main genre constituents: plot, setting, character, thematic range, the narrator and point of view, intertextuality, and others. The analysis reveals that there are four subplots, apart from the main plot line; at some crucial moments, or in most dramatic scenes, the plotlines crisscross or merge. Robert Langdon and Sophie Neveu are the protagonists of the novel; the Teacher-Teabing and Silas are the villains; and the minor characters are: Bezu Fache, Bishop Aringarosa, and others. The protagonists and the villains are psychological characters. The novel deals with a number of problems: love and family – the main problem is Christ’s marriage of Mary Magdalene and their posterity; the problem has been supposedly hidden in Leonardo da Vinci’s works, especially the fresco “The Last Supper”; the theme of art, the conflict between science and religion, etc. The research discovers that there is a fusion of several generic forms in The Da Vinci Code. It also shows that the novel can be placed in traditional and most recent literary culture. / Šis Deno Brauno romanas gali būti priskirtas daugiau nei vienam šiuolaikinės populiarios literatūros žanrui. Žanro teorijų apžvalga parodė, kad pati literatūrinio žanro sąvoka yra neryškiai apibrėžta, tačiau visos teorijos identifikuoja kelis žanrą formuojančius elementus – siužeto struktūra, veiksmo vieta ir laikas, charakteriai, plėtojamos temos (problemos), intertekstualumas ir kiti. Deno Brauno Da Vinčio kodas turi keleto klasikinės ir šiuolaikinės populiarios literatūros žanrų bruožų ir pilnai arba iš dalies atitinka tų žanrų reikalavimus. Siužeto analizė parodė, kad romanas parašytas pagal tradicinio detektyvo, arba trilerio schemą: romanas prasideda nuo žmogžudystės po kurios seka nužudytojo kuratoriaus mįslių išnarpliojimas ir tikrų nusikaltelių nubaudimas. Charakterių analizė atskleidė klasikinio detektyvo charakterių sistemą: kelios aukos, žudikas-įrankis, nusikaltimų organizatorius, detektyvai, policija. Nuolat pakartojama mintis apie Jėzaus Kristaus ir Marijos Magdalietės santuoką, bei romantiški romano herojų Roberto ir Sofi jausmai vienas kitam suteikia Da Vinčio kodui meilės romano žanro bruožų. Valdžios troškimo tema atskleista per vyskupo Aringarosos ir paslaptingojo Mokytojo charakterius, suteikia romanui trilerio bruožų ir paslaptingumo. Meno tema ir mįslės susijusios su Leonardo da Vinčio kūriniais, o taip pat aiškinami simboliai ir minimos slaptos draugijos suteikia romanui detektyvo, simbologinės ir sąmokslo literatūros bruožų. Knygoje gausu... [toliau žr. visą tekstą]