The present paper focusses on the genre of recipes, its structure and multimodality. The aim of this thesis is to present the genre of recipes from theoretical perspective and to make a practical analysis about the structure of recipes and multimodality based on Oliver’s and Nicholson’s recipes. For the practical part Jamie Oliver’s recipe book Happy Days with the Naked Chef, Beata Nicholson’s recipe book Beatos Virtuvė: Kepinių Knyga and their websites are analysed. Recipes for the analysis are chosen randomly and qualitative method is used as all of them are described and compared in order to find differences and similarities. The paper presents the concept of genre and genre analysis that is discussed by many authors and explained in great details. Further, the genre of recipes and its historical change is looked at thus the influence on the structure of recipes made by new innovations can be noticed. In addition, the ideas suggested by various authors show that this genre is structured and has clearly distinguished parts that should be included in every recipe. Finally, the issue of multimodality is presented and it is of special importance today since not only textual but also visual information is found in books and web-sites. The structural analysis of Oliver’s and Nicholson’s recipes supports the ideas of various scholars that this genre is highly structured. The main difference is found between the recipes in printed and online sources. In recipe books the... [to full text] / Šiame darbe apžvelgiamas receptų žanras, jo struktūra ir multimodalumas. Darbo tikslas yra pristatyti receptų žanro teoriją ir analizuoti receptų struktūrą ir multimodalumą, remiantis Džeimio Oliverio ir Beatos Nicholson receptais. Praktinėje dalyje analizuojama Oliverio receptų knyga „Happy days with the naked chef“ ir Nicholson receptų knyga „Beatos virtuvė: Kepinių knyga“ bei šių autorių internetiniai puslapiai su receptais. Receptai yra pasirinkti atsitiktinai ir kokybinė analizė yra pritaikyta, nes jie visi yra apibūdinami ir palyginami tam, kad būtų galima atrasti skirtumus ir panašumus. Šiame darbe pristatomas ir išsamiai apibūdinamas daugelio autorių aptartas žanro terminas ir žanro analizė. Taip pat apžvelgiamas receptų žanras ir jo istorinė kaita ir čia galima pastebėti, kad patobulinimai technikos srityje padarė įtaką receptų struktūrai. Be to, įvairių autorių mintys, kaip turėtų atrodyti receptai, atskleidžia, kad šis žanras turi aiškią struktūrą ir jo dalys gali būti gana tiksliai apibrėžtos. Galiausiai yra pristatoma multimodalumo tema, kuri šiandien yra labai svarbi, nes vaizdinės informacijos yra vis dažniau pateikiama knygose ir internetiniuose puslapiuose. Oliverio ir Nicholson receptų, esančių knygose ir internetiniuose puslapiuose, struktūros analizė patvirtina įvairių autorių mintis, kad šis žanras turi aiškias dalis. Daugiausiai skirtumų randama tarp receptų, esančių knygose ir internetiniuose puslapiuose. Receptų knygose tekstas susideda iš šių dalių... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of this paper was to analyze the impact of the genre on the use of cohesive devices in the literary and legal texts. To achieve the aim the following objectives were specified: to determine the typical patterns of the use of cohesive devices in literary and legal texts and to identify similarities and differences of the use of cohesive devices in the texts of different genres under investigation. The approaches to the research were quantitative and qualitative as well as content analysis method was chosen for the analysis. The research demonstrated that the genre has an evident influence on the density and distribution of cohesive devices. It also demonstrated that most often used cohesive devices in fiction belong to the group of reference and in legal documents to the group of lexical cohesion. The amassed data showed that the literary genre demonstrates all possible types of substitution and ellipsis whereas in the legal genre this type of cohesive devices has very low frequency. In addition, conjunction was identified as the least commonly employed type of cohesive devices in fiction as well as in the legal documents. Cohesive devices are important in all types of communication as they signal to the addressee the connections between the sentences of the text; therefore, the further studies are required to determine the influence of textual genre on the choice of cohesive devices in the genres that were not thoroughly investigated before. / Tyrimo tikslas yra panagrinėti, kokią įtaką teksto žanras turi renkantis tarpfrazinio ryšio priemones literatūriniame ir teisiniame žanruose. Suformuluoti šie tyrimo uždaviniai: apibrėžti tipiškus tarpfrazinio ryšio priemonių vartojimo literatūriniame ir teisiniame tekstuose modelius ir identifikuoti tarpfrazinio ryšio priemonių vartojimo panašumus ir skirtumus tirtuose skirtinguose žanruose. Tarpfrazinio ryšio priemonių vartojimo dažnumui ištirti buvo taikytas kiekybinis požiūris. Žanro įtaka tarpfrazinio ryšio priemonių pasirinkimui buvo vertinta kokybiniu požiūriu. Tarpfrazinio ryšio priemonėms tekstuose išskirti buvo panaudotas turinio analizės metodas. Tyrimas parodė, kad teksto žanras iš esmės nulemia tarpfrazinio ryšio priemonių vartojimo dažnumą ir jų pasiskirstymą tekste. Dažniausiai vartojamos tarpfrazinio ryšio priemonės literatūriniame tekste priklauso referencijos tipui, o teisiniuose dokumentuose – leksinio tarpfrazinio ryšio priemonių tipui. Literatūrinio žanro tekste sutinkami visi substitucijos ir elipsės tipai, tuo tarpu kai teisinio žanro tekste šis tarpfrazinio ryšio tipas yra vienas iš rečiausiai vartojamų. Jungtukinis ryšys ir literatūrinio, ir teisinio žanrų tekstuose yra rečiausias. Tarpfrazinio ryšio priemonės yra svarbios visoms komunikacijos formoms, nes jos signalizuoja adresatui jungtis tarp sakinių. Siekiant apibrėžti teksto žanro įtaką tarpfrazinio ryšio priemonių pasirinkimui žanruose, kurie iki šiol nėra pakankamai ištirti, yra reikalingos... [toliau žr. visą tekstą]

According to such functional stylistic features as social preserves, content and the prevailing function Lithuanian essays can be ascribed to three variations: publicistic, scientific and literary style. The major part of essays is dominated by the features of expressive and analytical sub-style of the publicistic style. Essays are also written in the field of liberal arts and natural sciences. In the analysed period the Lithuanian essay surpassed the dividing line between the publicistic and creative literature – texts of fictional content may be called essays. / Pagal tokius funkcinius stilistinius požymius kaip visuomenės veiklos sritis, turinys ir vyraujanti funkcija lietuvių esė galima priskirti trims atmainoms: publicistiniam, moksliniam ir meniniam stiliui. Didžiojoje jų dalyje vyrauja publicistinio stiliaus ekspresyviojo bei analitinio postilio požymiai. Rašoma esė ir humanitarinių bei gamtos mokslų srityje Tiriamuoju laikotarpiu lietuvių esė peržengė ribą, skiriančią publicistiką ir meninę literatūrą – esė pavadinami fikcinio turinio tekstai.

Įvairūs spaudos tyrimai, per keletą paskutinių dešimtmečių išpopuliarėję Vakarų šalyse, Lietuvoje nėra intensyviai plėtojami ir taikomi. Tokią problemišką lietuvių laikraštijos mokslinių tyrinėjimų sistemą sąlygojo konkrečios istorinės aplinkybės: sovietų okupacija, draudimai, cenzūra. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad nepriklausomybės laikotarpiu susiformavusio laikraščio „Šiaulių universitetas“ analizė yra ne tik dabartinės leidinio situacijos nagrinėjimas, bet ir apskritai lietuvių spaudai būdingų požymių, atliekamų funkcijų, raidos ir pan. suvokimas. Bakalauro darbe atliekama kokybinė ir kiekybinė laikraščio „Šiaulių universitetas“ žanrų analizė, pagrįsta publikacijų žanrinės klasifikacijos sudarymu ir jos specifikos nagrinėjimu. Empirinis tyrimas atskleidė kalbines ir nekalbines žanro funkcijas, nulemiančias laikraštyje „Šiaulių universitetas“ skleidžiamos informacijos atranką, jos pateikimo būdus, publikacjų tipus, raiškos priemones, santykį su auditorija ir pan. Tyrimo duomenys parodė, kad didžiąją dalį laikraščio „Šiaulių universitetas“ publikacijų sudaro informacinių ir tarnybinių informacinių žanrų publikacijos, pateikiančios universiteto bendruomenei aktualią informaciją apie tam tikrą faktą ar įvykį, vadinasi, laikraštis „Šiaulių universitetas“ funkcionuoja ne tik kaip masinė žiniasklaidos priemonė, bet ir kaip vidinės komunikacijos kanalas Šiaulių universitete. / Various press analysis, which has become very popular in Western countries in past decades, are not intensively developed and applied in Lithuania. Such problematic system of the Lithuanian press scientific analysis has been influenced by concrete historical circumstances: soviet occupation, prohibitions, censorship. According to information, mentioned above, it is possible to state that analysis of “Siauliu Universitetas” newspaper, which was formed during the period of independence, is not only analysis of the current situation of the newspaper, but the perception of features, characteristic to the Lithuanian press as well as performed functions, development and etc. The Bachelor Degree Work deals with quantitative and qualitative analysis of genres of the newspaper “Siauliu Universitetas”, based on formation of genre classification of publications as well as analysis of its specification. Empiric research revealed linguistic and non-linguistic genre functions, influencing the selection of information, published in the newspaper “Siauliu Universitetas” as well as ways of its presentation, types of publications, expression means, relation with auditorium and etc. The survey data revealed that the majority of publications in the newspaper “Siauliu Universitetas” were composed from publications of genres of information and information from departments, which present information, relevant for the university community, concerning some appropriate fact, event; therefore, the... [to full text]

Šio darbo tikslas yra parodyti kaip dokumentinis kinas pakito istoriniu kontekstu ir šiais laikais supanašėjo su televizijos reportažu. Pavyzdžiu imamas A. Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į Žemę“. Tema aktuali tuo, kad vadinamoji „lietuvių kino mokykla“ praranda savitumą, tampa vis labiau Europietiška, veikiama Vakarų kultūros. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: apžvelgti dokumentinio kino kaitą Lietuvoje nuo atsiradimo iki šių dienų; aprašyti atsiradusios televizijos įtaką dokumentinio kino tolesniam vystymuisi; išanalizuoti naujosios „lūžio“ kartos dokumentinio kino supratimą, tematiką; ištirti, kaip naujieji dokumentininkai prisitaikė prie vis stiprėjančių masinės komunikacijos priemonių; palyginti A. Matelio dokumentinį filmą „Prieš praskrendant į Žemę“ su televizijos reportažu. Tyrimo metodai. Šiame darbe panaudotas turinio ir lyginamosios analizės, istorinis metodai. Pagrindinė šio darbo išvada yra, kad kinas šiais laikais pasuko masinės kultūros keliu, pakito jo scenarijus, kadrų ilgumas, montažas. Kino filmas supanašėjo su televizijos reportažu. Tuo pačiu įrodoma iškelta hipotezė, kad A. Matelis laimėjo daugybę apdovanojimų ne tik dėl pasirinktos temos apie vėžiu sergančius vaikus, bet ir dėl pateikiamo didelio kiekio objektyvios informacijos, kas nebūdinga senajam lietuviškam dokumentiniai kinui, tačiau tai daro televizijos reportažas. Pirmoje ir antroje dalyse apžvelgiama Lietuvos kino istorija, kad būtų galima susidaryti įspūdį, kaip tas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to demonstrate the changes that the Lithuanian documentary film genre underwent from its beginnings to nowadays, and to argue that today it bears resemblance to the television reportage genre. The argument is based on the analysis of Arūnas Matelis film "Prieš parskrendant į Žemę" (Before Flying Back to Earth). This argument is important because it implies that the so-called "Lithuanian film school" is loosing its unique identity, that it is becoming "Europeanized", i.e. strongly influenced by the Western culture, and that its impact on the documentary film in Lithuania is weaker than in earlier decades. In order to achieve the above-mentioned aim, the current paper comprises the following elements: an overview of the evolution of the Lithuanian documentary film from its beginnings to our day; analysis of the documentary film concept of the new, the "watershed" generation; description of the influence of television on the further development of documentary film; analysis of the ways in which the new authors of documentary film adapted to the increasingly influential mass media; comparative analysis of A. Matelis' documentary film "Before Flying Back to Earth" and the reportage genre. The research methods employed for the purposes of the current paper are the following: content analysis, comparative analysis and historic analysis. The conclusion of the current paper is that today Lithuanian documentary film is experiencing strong influence of the... [to full text]

The MA paper focuses on the problem of the genre of Dan Brown’s novel The Da Vinci Code. In the paper various concepts of the literary genre, especially the novel, in modern literary theory are presented and reviewed. All theories of the novel distinguish the following main genre constituents: plot, setting, character, thematic range, the narrator and point of view, intertextuality, and others. The analysis reveals that there are four subplots, apart from the main plot line; at some crucial moments, or in most dramatic scenes, the plotlines crisscross or merge. Robert Langdon and Sophie Neveu are the protagonists of the novel; the Teacher-Teabing and Silas are the villains; and the minor characters are: Bezu Fache, Bishop Aringarosa, and others. The protagonists and the villains are psychological characters. The novel deals with a number of problems: love and family – the main problem is Christ’s marriage of Mary Magdalene and their posterity; the problem has been supposedly hidden in Leonardo da Vinci’s works, especially the fresco “The Last Supper”; the theme of art, the conflict between science and religion, etc. The research discovers that there is a fusion of several generic forms in The Da Vinci Code. It also shows that the novel can be placed in traditional and most recent literary culture. / Šis Deno Brauno romanas gali būti priskirtas daugiau nei vienam šiuolaikinės populiarios literatūros žanrui. Žanro teorijų apžvalga parodė, kad pati literatūrinio žanro sąvoka yra neryškiai apibrėžta, tačiau visos teorijos identifikuoja kelis žanrą formuojančius elementus – siužeto struktūra, veiksmo vieta ir laikas, charakteriai, plėtojamos temos (problemos), intertekstualumas ir kiti. Deno Brauno Da Vinčio kodas turi keleto klasikinės ir šiuolaikinės populiarios literatūros žanrų bruožų ir pilnai arba iš dalies atitinka tų žanrų reikalavimus. Siužeto analizė parodė, kad romanas parašytas pagal tradicinio detektyvo, arba trilerio schemą: romanas prasideda nuo žmogžudystės po kurios seka nužudytojo kuratoriaus mįslių išnarpliojimas ir tikrų nusikaltelių nubaudimas. Charakterių analizė atskleidė klasikinio detektyvo charakterių sistemą: kelios aukos, žudikas-įrankis, nusikaltimų organizatorius, detektyvai, policija. Nuolat pakartojama mintis apie Jėzaus Kristaus ir Marijos Magdalietės santuoką, bei romantiški romano herojų Roberto ir Sofi jausmai vienas kitam suteikia Da Vinčio kodui meilės romano žanro bruožų. Valdžios troškimo tema atskleista per vyskupo Aringarosos ir paslaptingojo Mokytojo charakterius, suteikia romanui trilerio bruožų ir paslaptingumo. Meno tema ir mįslės susijusios su Leonardo da Vinčio kūriniais, o taip pat aiškinami simboliai ir minimos slaptos draugijos suteikia romanui detektyvo, simbologinės ir sąmokslo literatūros bruožų. Knygoje gausu... [toliau žr. visą tekstą]

This thesis focuses on the way in which slanguage, treated as a way of characterization, is rendered in the Lithuanian translation of Marian Keyes’s chick lit novel Anybody Out There (2006) by Regina Šeškuvienė (2007). The main characters in the novel are women who use slang words and swear words in different situations both at work and their personal lives. In this respect, these women are different from traditional heroines of the romance who tend to use language in a traditionally feminine way, i.e. their language is polite and suited to reflect their impeccably feminine character. Swear words for heroines of chick lit serve as a means to express their oftentimes excessive and not always socially approved emotions and attitudes. The use of proper and specific slang helps them to make their conversations sound informal, to show familiarity and friendliness and to speak about uncomfortable issues such as sexual orientation or drug addiction. Slanguage becomes a significant means of characterization in Anybody Out There. Therefore, the aim of this thesis is to analyse how the use of language by female characters reveals their character in the source text and in the target text and how slanguage as a means of characterization functions in the Lithuanian translation of the novel. The thesis consists of two main parts, theoretical and analytical. The material and the aim of the thesis are presented in the introduction. Chapter two presents the theoretical background of the... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamos slengo kalbos kaip charakterizavimo priemonės vertimo strategijos airių rašytojos Marian Keyes „chick lit“ romano „Ar ten kas nors yra?“ („Anybody Out There“, 2006 m.) lietuviškame vertime. „Ar ten kas nors yra?“ 2007 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Regina Šeškuvienė. Pagrindinės romano herojės yra moterys, kurios įvairiose gyvenimo situacijose vartoja slengo žodžius ir keiksmažodžius. Šiuo aspektu jos yra nutolusios nuo tradicinių romano herojų, kurios vartojo gražią, taisyklingą kalbą. „Chick lit“ žanro moterims keiksmažodžiai yra būdas išreikšti savo požiūrį, jausmus ir emocijas. Paprasto ir specifinio slengo žodžių vartojimas joms padeda išvengti formalumo pokalbiuose, parodyti draugiškumą, familiarumą bei leidžia nevaržomai kalbėti tokiomis nepatogiomis temomis kaip seksualinė orientacija ar priklausomybė narkotikams. Slengo kalba romane „Ar ten kas nors yra?“ tampa svarbia herojų charakterizavimo priemone, todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti, kaip romano herojų kalba atskleidžia jų charakterį originaliame tekste ir vertime. Šį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys – teorinė ir praktinė analizės. Darbo tyrimo medžiaga ir tikslas yra pristatomi įžangoje. Antrą teorinės dalies skyrių sudaro keturi poskyriai, kuriuose aptariama slengo kilmė, apibrėžimas, slengui būdingi požymiai, slengo funkcijos ir slengo kalbos klasifikacija. Šiame skyriuje taip pat yra apžvelgiamos slengo kalbos vertimo problemos ir vertimo strategijos. Trečiame skyriuje... [toliau žr. visą tekstą]