none

Šiame darbe bandyta išsiaiškinti darbdavių požiūrį į narkotikų vartotojus, kaip socialinės atskirties išraiška, nes priklausomų asmenų dažniausiai yra bijoma, jiems klijuojamos nusikaltėlių etiketės. Darbo tikslas – ištirti darbdavių požiūrį į sergančius priklausomybės ligomis asmenis ir jų galimybes integruotis į darbo rinką. Narkomanijos problemos, kaip socialinio reiškinio, sprendimui, įtakos turi visuomenės požiūris ir tolerancija į narkotikų vartotojus, kaip į socialinės atskirties išraišką, todėl svarbu ištirti šį reiškinį per visuomenės dalies t.y. darbdavių požiūrio prizmę ir numatyti problemos sprendimo galimus kelius. Keliamas probleminis klausimas: koks darbdavių (kurie turi įdarbine savo kolektyve priklausomą asmenį, ir kurie tokios patirties neturi), požiūris į tuos narkotikų vartotojus, kurie bando resocializuotis į visuomenę, ieškotis darbo, keisti savo gyvenimo būdą? Atliekant tyrimą taikomas kokybinis metodas – pusiau struktūruotas giluminis interviu. Išvados, daromos remiantis kokybine informacija, negali būti statistiškai pateikiamos visai generalinei visumai. Pagrindinis tyrimo tikslas: ištirti darbdavių požiūrį, nuostatas į priklausomus nuo narkotikų. Iš viso atlikta 14 interviu su darbdaviais. Du darbdaviai turi įdarbinę savo įmonėje priklausomus asmenis, kiti tokios patirties neturi. Apklausti darbdaviai iš šių miestų:Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Visaginas, Druskininkai. Šie miestai buvo pasirinkti todėl, kad pagal Vilniaus priklausomybės... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper work, it is have been tried to ascertain the employers’ attitude to drug addicts as a special separate aspect, as usually people are afraid of these who live in dependence and who are labeled as criminals. The aim of this work is to explore employers’ attitude to people who are suffering from dependent illnesses and their possibilities to integrate into labour market. For the solution of drug addiction problems, as a social phenomenon, society attitude and tolerance towards drug addicts, as a special separate aspect, has got some influence, so it is important to explore this phenomenon through the public part, it means through the employers’ attitude prism and to envisage several ways for solution of this problem. A problem question is raised: what kind of attitude do the employers (who have employed a dependent person into their collective and people who have no such experience) have towards drug addicts who try to socialize back to society, find a job or change their way of life? During this research, a qualitative method is employed – a deep semi–structured interview. Finding, done appealing to qualitative information, can not be statistically given to all general entirety. There have been 14 interviews done with the employers. Two of the employers have employed dependent people to their company, while others do not have such experience. The interviewed employers are from these towns: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Visaginas, Druskininkai. These... [to full text]