Švietimas, išsimokslinimas pagreitina žmogaus socializaciją, padeda koreguoti esamus visuomenės, valstybės santykius, tiksliau apibrėžia kiekvieno visuomenės nario, piliečio ir jų grupės vietą visuomenėje bei visuomenės funkcijas. Todėl valstybė, visuomenė kuria švietimo sistemas, vadovaudamasi ekonominiais išskaičiavimais. Suaugusiųjų švietimo plėtra pastaraisiais metais susiduria su naujais kokybinio ir kiekybinio pobūdžio iššūkiais. Pavyzdžiui, didėja švietimo kokybės poreikis, o tuo pat metu ir jo pasiūlos (formaliajame ir pirmiausia neformaliajame suaugusiųjų švietime) didinimo būtinybė. Viena iš svarbiausių pozityvių finansinio pobūdžio aplinkybių yra pastaraisiais metais suaugusiųjų švietimui didėjantis finansavimas, daugiausiai iš ES struktūrinių fondų. Šie ir kiti veiksniai reikalauja adekvačios švietimo politikos ir vadybos. Keletas ankstesnių tyrimų parodė, kad vienas iš svarbiausių ir kartu probleminių suaugusiųjų švietimo plėtros veiksnių yra suaugusiųjų švietimo organizavimo kokybė vietos savivaldos lygiu. Tačiau ankstesnių tyrimų duomenys tik netiesiogiai ir neišsamiai nušvietė suaugusiųjų švietimo organizavimo savivaldybėse elementus. Šio darbo tikslas išanalizuoti suaugusiųjų švietimo organizavimo būklę savivaldybėse. Renkant pirminius empirinius duomenis buvo panaudota kiekybinis metodas. Anketinėse apklausose dalyvavo 51 savivaldybių švietimo skyrių atstovas (iš bendro 60-ies savivaldybių skaičiaus) bei 48 suaugusiųjų mokymo centrų vadovai (iš bendro 53... [toliau žr. visą tekstą] / Education accelerates a person’s socialization, helps to improve present public and state relations and better specifies functions of every society member, citizen, their group as well as society. Due to this the state and the society develop education systems following economic calculations. Recently the adult education development has been facing new quality and quantity challenges. Thus for instance a demand for education quality grows together with a necessity to increase its supply (in formal and above all informal adult education). One of the most important positive financial circumstances is lately increasing financing of adult education mostly from the EU Structural funds. These and other factors require an adequate education policy and management. Some previous researches showed that one of the most important as well as problematic factors in the adult education development is the quality of adult education organisation in the self-government level. On the other hand, previous researches only indirectly and briefly elucidated elements of adult education organisation in municipalities. The paper aims at analyzing the situation of adult education organisation in municipalities. To collect primary empirical data the quantitative method has been employed. Representatives of education departments from 51 municipalities (out of 60 municipalities) and 48 heads of adult education centres (out of 53) have taken part in a questionnaire based survey. The paper consists of the... [to full text]

Šiame darbe bandyta išsiaiškinti darbdavių požiūrį į narkotikų vartotojus, kaip socialinės atskirties išraiška, nes priklausomų asmenų dažniausiai yra bijoma, jiems klijuojamos nusikaltėlių etiketės. Darbo tikslas – ištirti darbdavių požiūrį į sergančius priklausomybės ligomis asmenis ir jų galimybes integruotis į darbo rinką. Narkomanijos problemos, kaip socialinio reiškinio, sprendimui, įtakos turi visuomenės požiūris ir tolerancija į narkotikų vartotojus, kaip į socialinės atskirties išraišką, todėl svarbu ištirti šį reiškinį per visuomenės dalies t.y. darbdavių požiūrio prizmę ir numatyti problemos sprendimo galimus kelius. Keliamas probleminis klausimas: koks darbdavių (kurie turi įdarbine savo kolektyve priklausomą asmenį, ir kurie tokios patirties neturi), požiūris į tuos narkotikų vartotojus, kurie bando resocializuotis į visuomenę, ieškotis darbo, keisti savo gyvenimo būdą? Atliekant tyrimą taikomas kokybinis metodas – pusiau struktūruotas giluminis interviu. Išvados, daromos remiantis kokybine informacija, negali būti statistiškai pateikiamos visai generalinei visumai. Pagrindinis tyrimo tikslas: ištirti darbdavių požiūrį, nuostatas į priklausomus nuo narkotikų. Iš viso atlikta 14 interviu su darbdaviais. Du darbdaviai turi įdarbinę savo įmonėje priklausomus asmenis, kiti tokios patirties neturi. Apklausti darbdaviai iš šių miestų:Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Visaginas, Druskininkai. Šie miestai buvo pasirinkti todėl, kad pagal Vilniaus priklausomybės... [toliau žr. visą tekstą] / In this paper work, it is have been tried to ascertain the employers’ attitude to drug addicts as a special separate aspect, as usually people are afraid of these who live in dependence and who are labeled as criminals. The aim of this work is to explore employers’ attitude to people who are suffering from dependent illnesses and their possibilities to integrate into labour market. For the solution of drug addiction problems, as a social phenomenon, society attitude and tolerance towards drug addicts, as a special separate aspect, has got some influence, so it is important to explore this phenomenon through the public part, it means through the employers’ attitude prism and to envisage several ways for solution of this problem. A problem question is raised: what kind of attitude do the employers (who have employed a dependent person into their collective and people who have no such experience) have towards drug addicts who try to socialize back to society, find a job or change their way of life? During this research, a qualitative method is employed – a deep semi–structured interview. Finding, done appealing to qualitative information, can not be statistically given to all general entirety. There have been 14 interviews done with the employers. Two of the employers have employed dependent people to their company, while others do not have such experience. The interviewed employers are from these towns: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Visaginas, Druskininkai. These... [to full text]

Europoje gyvena apie 9 milijonus romų. Europos sąjungos tvirtinimu, šiandien romai pažeidžiamiausia ir beteisiškiausia tauta Europoje. To priežastimi laikoma silpna integracija į visuomenę, skurdas, tinkamo išsilavinimo trūkumas, socialinė izoliacija ir rasistiniai stereotipai, neigiamos nuostatos visuomenėje trukdančios romams susirasti darbą, silpna teisinė apsauga ir pan. Lietuvoje romų problematika jau ne pirmus metus yra visuomenės akiratyje. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria romai Lietuvoje darbo, būsto, švietimo, sveikatos srityse ar gaunant viešąsias paslaugas, ir kurios buvo identifikuotos valstybės Romų integracijos 2000-2004 m. programoje, išlieka. Mūsų visuomenėje romai labiau tapatinami su socialiai problematiška grupe, negu laikomi atskiros tautybės atstovais. Įtakingi romų bendruomenės žmonės dažnai lieka nematomi, aiškaus lyderio nėra. Šiandien socialinės integracijos politikos diskursas reikalauja platesnio romų problematikos apibrėžimo. Todėl labai svarbu apibrėžti ir išskirti prioritetinius veiksnius, lemiančius romų politikos vykdymą ir aktualumą. Šio darbo tikslą nulėmė romų švietimo aktualumas, kuris gali prisidėti prie jų integracijos. Pagrindinis šio darbo tikslas – išnagrinėti romų, kaip etninės grupės socialinę integraciją ir padėties švietimo sistemoje problemas. Tyrimo tikslas įvertinti Vilniaus m. romų integracijos ypatumus ir padėtį švietimo sistemoje. Tyrimo metodika – kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotas interviu su romų... [toliau žr. visą tekstą] / Approximately nine million of Romanies live in Europe. European Union states that Romanies are the most vulnerable and deprived of the civil rights nation in Europe. The rationale for vulnerability and deprivation is poor integration to society, poverty, lack of suitable education, social isolation and racist stereotypes, negative attitude in society which obstruct Romanies to seek employment besides there is poor juridical security. Problematic situation of Romanies stays in social Lithuania’s outlook not for the first year. The main problems that Romanies encounter in Lithuania are in employment, residence, education, health fields or accessibility of public services and those which were identified in “The Integration Program of Romany into Lithuanian Society for 2000-2004” still remain. In our society Romanies are identified as problematic group rather than regarded as distinct nation’s members. Influential persons of Romanies community often remain invisible and there is no identifiable leader. At the present time the discourse of social integration politics demands more comprehensive definition of Romanies topic. Therefore, it is very important to define and accentuate underlying factors that cause implementation and relevance of Romanies policy. The goal of this study was determined by relevance of Romanies education, which may have influence to the groups’ integration. The predominant intention of this study is to analyze social integration and difficulties in... [to full text]