Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami žirnių fotosintezės pigmentų, prolino, sacharidų bei santykinės drėgmės pokytis lapuose esant drėgmės deficitui. Tyrimų objektas – `Ilgiai` veislės sėjamasis žirnis (Pisum sativum L.). Darbo metodai. Tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto Agrobiotechnologijos laboratorijoje 2012-2013 metais. Žirniai pasėti į 0,16 m x 0,23 m (aukštis x diametras) vegetacinius indus su substratu (pH − 6,31, P2O5 − 633,94 mg kg-1, K2O – 912 mg kg-1). Eksperimentas vykdytas 6 pakartojimais po 5 augalus inde. Augalai auginti programuojamoje auginimo kameroje esant 20/18 °C (diena/naktis) temperatūrai, 16/8 val. (diena/naktis) fotoperiodui, 50 µmol m-2 s-1 apšviestumui. Augalai auginti programuojamoje auginimo kameroje aukščiau nurodytomis sąlygomis bei esant drėgmės deficitui substrate. Sausros tyrimas pradėtas po sėjos praėjus trims savaitėms. Darbo rezultatai. Esant drėgmės deficitui, patikimai didžiausi chlorofilo a ir b bei karotenoidų kiekiai žirniuose (atitinkamai 2,501 ir 0,821, bei 1,059 mg l-1) nustatyti praėjus 8 dienoms po laistymo. Esmingai didžiausi prolino ir sacharidų kiekiai (atitinkamai 46,543 μM g-1 ir 0,155 g kg-1) žirniuose, esant drėgmės deficitui, nustatytas praėjus 12-ai dienų. Dirvožemio drėgnis (SWC) esmingai kito visą tyrimų laikotarpį. Mažiausias dirvožemio drėgnis (15,12 proc.) nustatytas paskutinę tyrimų dieną, praėjus 16-ai dienų po paskutinio laistymo. Santykinis vandens kiekis lapuose (RWC) esmingai... [toliau žr. visą tekstą] / Master’s thesis submitted to pea’s photosynthesis pigments, proline, saccharins and relative humidity change in leaves and the influence of humidity. The object of researches – ‘Ilgiai’ variety of sowing peas (Pisum sativum L.) Methods. Research carried out at Aleksandras Stulginskis University in Laboratory of Agrobiotechnology 2012–2013. Peas were sown in 0.16 m x 0.23 m (height x diameter) vegetative vessels with the substratum (pH – 6.31, P2O5 – 633.94 mg kg-1, K2O – 912 mg kg-1). The experiment was carried out in 6 replicates of 5 plants in container. Plants were cultivated at programmable climatic chamber at 20/18 °C (day/night) temperature, 16/8 hours (day/night) photoperiod, 50 µmol m-2 s-1 illumination. Plants were grown at programmable climatic chamber by conditions which are set out above and with deficit of moisture in substrate. The investigation of drought launched after three weeks of sowing. Results. In the moisture deficit, reliably the largest chlorophyll a and b and carotenoids amount in peas (respectively 2.501 and 0.821, and 1.059 mg l-1) were determined after 8 days after watering. Essentially the maximum proline and saccharins contents (by 46.543 μM g-1 and 0.155 g kg1) in peas at the moisture deficit were set after 12 days. Soil water content (SWC) was essentially varying through all period of researches. Minimum soil humidity (15.12 percent) was established at the last day of researches, passing 16 days after last watering. Relative water content in... [to full text]

Magistrantūros studijų pateikiami drėgmės deficito poveikio žaliosios šerytės morfofiziologiniams parametrams tyrimų rezultatai. Darbo objektas – žalioji šerytė (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Darbo metodai: žaliosios šerytės augalai auginti programuojamoje auginimo kameroje esant 20/18 °C (diena/naktis) temperatūrai, 16/8 val. (diena/naktis) fotoperiodui, 50 µmol m-2 s-1 apšviestumui. IV organogenezės tarpsnyje augalai auginti esant drėgmės deficitui substrate. Vertintas fotosintetinių pigmentų kiekiai, augalo žalia masė, sausos medžiagos kiekis bei santykinis vandens kiekis lapuose. Darbo rezultatai. Esant nedideliam drėgmės trūkumui substrate, chlorofilo a sintezė žaliosios šerytės augaluose vyko intensyviau, lyginant su kontrole, tuo tarpu pirmą drėgmės deficito savaitę neturėjo esminės įtakos chlorofilo b ir karotenoidų kiekiams. Modeliuojant drėgmės deficitą substrate ilgiau nei savaitę chlorofilų a ir b bei karotenoidų kiekiai statistiškai patikimai mažėjo. Chlorofilų a ir b santykis statistiškai patikimai padidėjo jau po trijų drėgmės deficito dienų. Chlorofilų ir karotenoidų santykis žaliosios šerytės augaluose pradėjo mažėti po 5 sausros dienų. Ilginant sausros trukmę, santykinis vandens kiekis žaliosios šerytės augaluose, augintuose drėgmės deficito sąlygomis, nuosekliai mažėjo ir buvo esmingai mažesnis, lyginant su kontroliniais augalais. Drėgmės deficitas substrate esmingai mažino žaliosios masės kaupimąsi žaliosios šerytės augaluose. Pirmą sausros savaitę... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to investigate the effect of moisture deficit on morphophysiological parameters of green millet plants. Object of the work – green millet (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Methods of the work: green millet plants were growing in growth chamber under 20/18 °C (day/night) temperature, 16/8 h (day/night) photoperiod, 50 µmol m-2 s-1 light intensity. Moisture deficit treatment was applied when plants were in organogenesis stage four. Amount of photosynthetic pigments, fresh mass of plants, dry weight and relative water content in plant leaves were investigated. The results of work. Relatively slight moisture deficit resulted in more intensive chlorophyll a synthesis in green millet plant in comparison with control, while first week of moisture deficit didn’t have any effect on chlorophyll b and carotenoids contents. For more than a week-long drought significantly inhibited the chlorophyll a and b contents as well as carotenoids content in green millet plants. The ratio of chlorophyll a and b significantly increased after three days of moisture deficit. The ratio of chlorophylls and carotenoids decreased after five drought days. Elongation of drought stress resulted in decreasing of relative water content in plant leaves. The fresh mass of plants significantly decreased under moisture deficit treatment. First week of drought stress resulted in increasing of dry weight, while under treatment of 9-18 days of drought treated plants accumulate... [to full text]