Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami žirnių fotosintezės pigmentų, prolino, sacharidų bei santykinės drėgmės pokytis lapuose esant drėgmės deficitui. Tyrimų objektas – `Ilgiai` veislės sėjamasis žirnis (Pisum sativum L.). Darbo metodai. Tyrimai atlikti Aleksandro Stulginskio universiteto Agrobiotechnologijos laboratorijoje 2012-2013 metais. Žirniai pasėti į 0,16 m x 0,23 m (aukštis x diametras) vegetacinius indus su substratu (pH − 6,31, P2O5 − 633,94 mg kg-1, K2O – 912 mg kg-1). Eksperimentas vykdytas 6 pakartojimais po 5 augalus inde. Augalai auginti programuojamoje auginimo kameroje esant 20/18 °C (diena/naktis) temperatūrai, 16/8 val. (diena/naktis) fotoperiodui, 50 µmol m-2 s-1 apšviestumui. Augalai auginti programuojamoje auginimo kameroje aukščiau nurodytomis sąlygomis bei esant drėgmės deficitui substrate. Sausros tyrimas pradėtas po sėjos praėjus trims savaitėms. Darbo rezultatai. Esant drėgmės deficitui, patikimai didžiausi chlorofilo a ir b bei karotenoidų kiekiai žirniuose (atitinkamai 2,501 ir 0,821, bei 1,059 mg l-1) nustatyti praėjus 8 dienoms po laistymo. Esmingai didžiausi prolino ir sacharidų kiekiai (atitinkamai 46,543 μM g-1 ir 0,155 g kg-1) žirniuose, esant drėgmės deficitui, nustatytas praėjus 12-ai dienų. Dirvožemio drėgnis (SWC) esmingai kito visą tyrimų laikotarpį. Mažiausias dirvožemio drėgnis (15,12 proc.) nustatytas paskutinę tyrimų dieną, praėjus 16-ai dienų po paskutinio laistymo. Santykinis vandens kiekis lapuose (RWC) esmingai... [toliau žr. visą tekstą] / Master’s thesis submitted to pea’s photosynthesis pigments, proline, saccharins and relative humidity change in leaves and the influence of humidity. The object of researches – ‘Ilgiai’ variety of sowing peas (Pisum sativum L.) Methods. Research carried out at Aleksandras Stulginskis University in Laboratory of Agrobiotechnology 2012–2013. Peas were sown in 0.16 m x 0.23 m (height x diameter) vegetative vessels with the substratum (pH – 6.31, P2O5 – 633.94 mg kg-1, K2O – 912 mg kg-1). The experiment was carried out in 6 replicates of 5 plants in container. Plants were cultivated at programmable climatic chamber at 20/18 °C (day/night) temperature, 16/8 hours (day/night) photoperiod, 50 µmol m-2 s-1 illumination. Plants were grown at programmable climatic chamber by conditions which are set out above and with deficit of moisture in substrate. The investigation of drought launched after three weeks of sowing. Results. In the moisture deficit, reliably the largest chlorophyll a and b and carotenoids amount in peas (respectively 2.501 and 0.821, and 1.059 mg l-1) were determined after 8 days after watering. Essentially the maximum proline and saccharins contents (by 46.543 μM g-1 and 0.155 g kg1) in peas at the moisture deficit were set after 12 days. Soil water content (SWC) was essentially varying through all period of researches. Minimum soil humidity (15.12 percent) was established at the last day of researches, passing 16 days after last watering. Relative water content in... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti endogeninių ir egzogeninių veiksnių poveikį žieminio rapso atsparumui šalčiui in vitro ir in vivo. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Žieminio rapso atsparumas šalčiui didžiąją dalimi lemiamas endogeninio prolino, o ne tirpiųjų sacharidų kiekio augalų audiniuose. 2. Grūdinant ūglius in vitro egzogeniniai priedai (abscizo rūgštis, prolinas, tirtas aminorūgščių kompleksas) maitinamojoje terpėje didina atsparumą šalčiui. 3. In vitro sistemoje L-prolinas ir tirtas aminorūgščių kompleksas atstato atlydžio metu sumažėjusį užsigrūdinimo tvarumą. 4. Endogeninio prolino kiekis yra membranos stabilumo atsparumo šalčiui žymuo ir gali būti naudojamas kuriant atsparius šalčiui genotipus. / Aim of the work – to determine the effect of endogenous and exogenous factors on the cold tolerance of winter rapeseed in vitro and in vivo. Proposition to be defended: 1. Cold tolerance of winter rapeseed mainly determining by content of endogenous proline but not by soluble sugars. 2. Exogenous additives (abscisic acid, proline, amino acids) in nutrient medium increases the cold tolerance of rapeseed shoots in vitro. 3. In in vitro system the abscisic acid, proline and amino acids restore the reduced acclimation which occurs during de-acclimation period. 4. Endogenous proline content is the marker of membrane stability and cold tolerance and may be used to create cold-tolerant genotypes.

2009–2011 metais Lietuvos Žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols) IDg8-k (LVg-p-w-cc) atlikti tyrimai, siekiant įvertinti skirtingų žieminių kviečių veislių žiemkentiškumą. Fotosintezės pigmentų didžiausias kiekis nustatytas rudens-žiemos periodu, o pavasario pradžioje fotosintezės produktyvumas buvo mažiausias. Nustatyta, kad labai gerų kepimo sąvybių ’Ada’ linkusi kaupti didesnius fotosintezės pigmentų kiekius, lyginant su gerų kepimo savybių ’Tauras DS’. Didžiausias sacharidų kiekis (447,2 mg g-1) nustatytas lapkričio mėn. žieminiuose kviečiuose ’Tauras DS’ ir ’Ada’ (443,2 mg g-1), o nuo sausio mėn., nukritus lauko temperatūrai - sumažėjo iki 37,3–61,1 mg g-1 ’Tauras DS’ ir 128–80 mg g-1 ’Ada’ želmenyse. Ilgai trukę šalčiai sumažino tirpiųjų sacharidų kaupimąsi, jų kiekis padidėjo tik sumažėjus šalčiui. Tyrimo duomenys rodo, kad esant pastoviems žiemos šalčiams, sacharidų kiekis augaluose keitėsi nežymiai. Kadangi klimatinės sąlygos buvo vienodos, galima teigti, kad ’Ada’ veislės kviečiai kaupia didesnį kiekį sacharidų dėl veislės genetinių ypatumų. Tyrimo metu didesnius fenolinių junginių kiekius kaupė ’Tauras DS’ žieminiai kviečiai, todėl galime teigti, kad tai nulėmė veislės genetinės savybės. Nustatyta, kad ’Tauras DS’ kaupė didesnius prolino kiekius žemų temperatūrų poveikyje (gruodžio ir vasario mėnesiais – 1,65 μM g-1 ir 2,61 μM g-1 ) palyginus su žieminiais kviečiais ’Ada’... [toliau žr. visą tekstą] / The research was carried out in the Experimental Station of LUA. The aim of the research was to investigate and evaluate the frost resistence of different varieties of wheat. The soil ot the experimental site was (carbonaceous shallow Luvisols (Calc (or) i Epihypogleyic Luvisols) IDg8 k (LVD-pw-cc). The study revealed the maximum amount of photosyntthetic pigments in the autumn – winter period whereas in spring the photosyntthetic productivity was the lowest. It was found that ‚Ada‘ variety, having very good baking quality, tends to accumulate higher levels of photosyntthetic pigments than ‘Tauras DS‘ wheats with good baking properties. The highest amount of sugars was recorded in November in winter wheat ‘Tauras DS’ and ‘Ada’ (443,2 mg g-1), but the amount of sugars decreased significantly by 37,3–61,1 mg g-1 in ‘Tauras DS’ wheat and by 128–80 mg g-1 in ‘Ada’ wheat in January, as a result of a drop in temperature. The prolonged frosts reduced the accumulation of soluble sugars, moreover the amount of sugars increased only after the rise of temperature. The study shows the amount of sugars in plants is rather stable if there is no fluctuation in temperatures. Since the climatic conditions were stable we can state that the ‘Ada’ variety wheat accumulate bigger amounts of sugars because of its genetic characteristics. ‘Tauras DS’ variety demonstrated largers phenolic compounds due to its genetic characteristics. It was found that the ‘Tauras DS’ accumulated higher... [to full text]