Baigiamajame magistro darbe apžvelgiami pasakos „Eglė žalčių karalienė“ mitologiniai ir tautosakiniais niuansai, šią pasaką vertina kaip viena svarbiausių lietuvių ir daugelio kitų šalių mitą, kuris apima visą Dievų panteoną, pasakoja žmogaus, vandens ir žemės pradžios istoriją. Šis mitas glaudžiai susijęs su žalčio, kaip šeimos saugotojo ir globėjo kultu, todėl aptinkama daug skirtingų šios pasakos variantų ir tęsinių įvairių kultūrų mitologijoje. Remiamasi tik lietuvių autorių atlikta šios pasakos analize. Pagrindinė pasakos analizė skirta šios pasakos atsiradimo ir dominavimo įvairiose pasaulio kultūrose ir variantų gausumo problemai. Apsistojama ties mitologiniu „Eglė žalčių karalienė“ kontekstu, lyginant ją su kūrybiniam darbui pasirinkta pasaka „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, nagrinėjant šios pasakos interpretaciją teatre remiamasi Vitalijaus Mazūro spektakliu „Eglė žalčių karalienė“ (2007). / The myth overlooks entire Gods pantheon, talks about mankind’s, water’s and earth’s origin stories. This folk tale is valued as one of the most important Lithuanian myths which is as much valued in other countries, so the final paper of masters degree overlooks folk tale „Eglė the queen of serpents“ mythological and folk shadings. In mythological culture many other versions of this tale can be seen, that is because this myth is closely associated with serpents, as a family guardian cult. Only Lithuanian author’s analyses of the folk tale are used in this final paper. The main analyses of the folk tale are dedicated to analyze the folk tales origins and domination in many cultures of the world. Vitalijus Mazuras play “Eglė the queen of serpents” (2007) is used in other to analyze folk tales interpretation in theatre, while mythological context of the folk tale “Eglė the queen of serpents” is used in other to compare it with the tale “The Twelve Brothers, Twelve Black Ravens”.