Analizuojant ES tapsmą didžiąja galybe nustatyta, kad tarptautinės prekybos kontekste išryškinamos trys prekybos lyderės – ES, Kinija bei JAV. Maksimalus liberalios prekybos privalumų išnaudojimas veikia ekonominių rodiklių augimą bei sustiprina ES padėtį pasaulyje. Todėl darbo problema apibrėžiama probleminiu klausimu – ar ekonominis ES potencialas ir turima įtaka pasaulinėje prekybos sistemoje leidžia ES tapatinti su didžiąja galia? Ginamieji teiginiai: • Išorinių ekonominių santykių dėka ES galia pasaulinėje arenoje įtvirtinama nuolat didėjant jos įtakai tarptautinės prekybos sistemoje; • ES, kitų didžiųjų galybių konstekste, dėl įtakos (ypač ekonominės) konkuruoja su Kinija bei JAV, kur pastebimas didėjantis Kinijos vaidmuo pasaulinėje arenoje. Darbo objektas – ES ir didžioji galybė. Darbo tikslas – išanalizuoti ES potencialą tapti didžiąja galybe pasaulinėje arenoje, remiantis ekonominiais ES galios indikatoriais. Išanalizavus ir palyginus ES, JAV bei Kinijos prekybinius santykius ir bendradarbiavimą nustatyta, jog ES, JAV bei Kinija ne tik traktuojamos kaip didžiosios ekonominės galybės pasaulinėje arenoje, bet ir viena su kita tampriai susijusios prekybiniais ryšiais. Tokia padėtis dar labiau nulemia ES galios stiprėjimą, nes tiek JAV, tike Kinija siekia stiprinti prekybinius ryšius su ES valstybėmis narėmis. Įvertinus ES padėtį pasaulinėje arenoje nustatyta, kad mokslininkų atlikti tyrimai atskleidžia įvairių pasaulio šalių poziciją galios atžvilgiu. Didžiausią... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of the EU becoming a great power revealed that three leaders such as EU, China and USA are highlighted in the international trade context. Maximum utilization of the advantages of a liberal trade affects and economic growth indicators strengthen the EU's position in the world. Therefore, significant issue defines the labor problem - whether the economic potential of the EU and held influence in the global trading system enables the EU to be synonymous with the most power? The main claims are discussed: • External economic relations through the EU’s power in the world market establish a permanent increase in the influence of the international trading system; • The EU and other major powers effects (especially economic) compete with China and the U.S., where China's growing role is observed in global arena. The object is the EU and the global power. The aim is to analyze the EU's potential to become a great power in the world arena, based on the economic power indicators. The analysis and comparison of the EU, the U.S. and China trade relations and cooperation stipulates that the EU, U.S. and China are not only considered as the major economic power in the global arena, but also with each other are closely related in trade relations. This situation is further determined by the strengthening of the EU's powers, as both the United States, China seeks to strengthen trade relations with the EU Member States. The evaluation of the EU's position in the global arena shows... [to full text]

Šis magistrinis darbas yra tarptautinio tiriamojo projekto, atlikto Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, dalis. Paminėto projekto tikslas buvo ištirti politikos varomąsias jėgas, lemiančias miško naudojimą išvardintose šalyse. Šio magistrinio darbo tyrimų objektas - Lietuva, tačiau taip pat buvo atlikta palyginamoji analizė, dėl galimų miško naudojimo pokyčių per sekančius dešimt – dvidešimt metų, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Vertinant miško naudojimą lemiančius faktorius, pirmiausia, būtina išanalizuoti ir socialinės sistemos ir pačius socialinius pasikeitimus kurie daro didelę įtaką ir miškų sektoriui (Shanz 1999), taip pat tiesiogiai nulemia miško naudojimo lygį šalyje, ypač kai visuomenė pereina nuo socialistinės prie kapitalistinės sistemos. Pasirinkta socialinė santvarka apibrėžia politikos tikslus, ir nustato veikimo ribas tiek patiems politikams tiek ir suinteresuotoms grupėms (Springate – Baginski, Soussan 2004). Toliau priimami politiniai sprendimai yra įtakojami įvairių suinteresuotų interesų grupių įvairiose politinių sprendimų priėmimo stadijose tiek kalbant apie bendrąją politiką, tiek ir politiką susijusią su miškų ūkiu. Būtina pabrėžti, kad vienas iš svarbiausių miškų ūkio politikos tikslų – miško naudojimo lygio nustatymas. Toliau, suinteresuotų grupių veikimo pagrindas yra vieni ar kiti interesai, kuriuos jos atstovauja, suformuoti ekonominių, ekologinių, ar socialinių faktorių (Krott 2005). Minėti faktoriai galėtų būti apibūdinami vienu žodžiu – žinios... [toliau žr. visą tekstą] / This work is a part of international research that was carried out in Latvia, Lithuania and Poland in order to investigate policy drivers behind the harvesting level in these countries. This thesis was focused on Lithuania. However, a comparative analysis of future tendencies for possible harvesting levels in Latvia, Lithuania and Poland was done as well. First of all, it is necessary to point out the importance of a social system and social changes that are of great importance to forestry (Shanz 1999) and have a decisive impact on a harvesting level, especially when a society moves from socialist planning system to market economy. Further, the harvesting level is influenced by interests of stakeholders and their games of power in the decision making process. The interests of stakeholders are formed by ecological, economical and social factors (Krott 2005). These factors form the basis of stakeholders’ knowledge that gives directions for further actions (Krott 2005). The understanding of policy drivers for the harvesting level in Lithuania is not possible without the understanding of Lithuanian stakeholders’ interests and their power in the national decision-making process. For defining policy drivers in Lithuania, methodological triangulation (Denscombe 1998), combining literature and inventory data analysis with questionnaire and expert interview methods, was used. The questionnaire and expert interview methods were based on a qualitative research approach, and in total... [to full text]