Šis magistrinis darbas yra tarptautinio tiriamojo projekto, atlikto Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje, dalis. Paminėto projekto tikslas buvo ištirti politikos varomąsias jėgas, lemiančias miško naudojimą išvardintose šalyse. Šio magistrinio darbo tyrimų objektas - Lietuva, tačiau taip pat buvo atlikta palyginamoji analizė, dėl galimų miško naudojimo pokyčių per sekančius dešimt – dvidešimt metų, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Vertinant miško naudojimą lemiančius faktorius, pirmiausia, būtina išanalizuoti ir socialinės sistemos ir pačius socialinius pasikeitimus kurie daro didelę įtaką ir miškų sektoriui (Shanz 1999), taip pat tiesiogiai nulemia miško naudojimo lygį šalyje, ypač kai visuomenė pereina nuo socialistinės prie kapitalistinės sistemos. Pasirinkta socialinė santvarka apibrėžia politikos tikslus, ir nustato veikimo ribas tiek patiems politikams tiek ir suinteresuotoms grupėms (Springate – Baginski, Soussan 2004). Toliau priimami politiniai sprendimai yra įtakojami įvairių suinteresuotų interesų grupių įvairiose politinių sprendimų priėmimo stadijose tiek kalbant apie bendrąją politiką, tiek ir politiką susijusią su miškų ūkiu. Būtina pabrėžti, kad vienas iš svarbiausių miškų ūkio politikos tikslų – miško naudojimo lygio nustatymas. Toliau, suinteresuotų grupių veikimo pagrindas yra vieni ar kiti interesai, kuriuos jos atstovauja, suformuoti ekonominių, ekologinių, ar socialinių faktorių (Krott 2005). Minėti faktoriai galėtų būti apibūdinami vienu žodžiu – žinios... [toliau žr. visą tekstą] / This work is a part of international research that was carried out in Latvia, Lithuania and Poland in order to investigate policy drivers behind the harvesting level in these countries. This thesis was focused on Lithuania. However, a comparative analysis of future tendencies for possible harvesting levels in Latvia, Lithuania and Poland was done as well. First of all, it is necessary to point out the importance of a social system and social changes that are of great importance to forestry (Shanz 1999) and have a decisive impact on a harvesting level, especially when a society moves from socialist planning system to market economy. Further, the harvesting level is influenced by interests of stakeholders and their games of power in the decision making process. The interests of stakeholders are formed by ecological, economical and social factors (Krott 2005). These factors form the basis of stakeholders’ knowledge that gives directions for further actions (Krott 2005). The understanding of policy drivers for the harvesting level in Lithuania is not possible without the understanding of Lithuanian stakeholders’ interests and their power in the national decision-making process. For defining policy drivers in Lithuania, methodological triangulation (Denscombe 1998), combining literature and inventory data analysis with questionnaire and expert interview methods, was used. The questionnaire and expert interview methods were based on a qualitative research approach, and in total... [to full text]