Tyrimo tikslas - nustatyti vaikų emocinių ir elgesio sunkumų kitimo ypatumus, taikant individualią Adlerietišką žaidimų terapiją. Tyrime dalyvavo 22 šešerių - vienuolikos metų amžiaus vaikai (13 berniukų ir 9 mergaitės), kuriems buvo taikoma Adlerietiška žaidimų terapija dėl elgesio ar emocinių sunkumų, kuriuos nurodė tėvai. Trylikai vaikų (t.y. 59 proc. vaikų) žaidimų terapija buvo taikoma mokykloje, kurioje jie mokosi (mokytojų ar tėvų, globėjų prašymu), likusiems devyniems, t.y. 41 proc., (žr. 1 pav.) – psichoterapiniame centre (visi interesantai, šiuo atveju, buvo tėvai). Tiriamieji dalyvavo individualios žaidimų terapijos užsiėmimuose, kurių trukmė variavo nuo 6 iki 42 užsiėmimų. Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę, sutartu laiku, neskaitant atostogų ar ypatingų atvejų, dėl kurių tiriamasis į terapinius užsiėmimus atvykti negalėdavo. Kiekvieno žaidimų terapijos užsiėmimo trukmė – 50 min. individualaus darbo su vaiku. Užsiėmimai buvo vedami remiantis A.Adler teoriniais principais: pagarba vaikui, šilti ir draugiški santykiai, vaiko jausmų pripažinimas ir jų atspindėjimas tokiu būdu, kad tai padėtų vaikui suprasti save ir aplinkinį pasaulį, vadovavimo žaidimui nebuvimas, apribojimų, kurie reikalingi susieti žaidimų kambarį su realiu pasauliu, sukūrimas. Terapijos pradžioje ir pabaigoje vaikų tėvų buvo prašoma užpildyti klausimynus apie vaikų nusiskundimus. Terapijos metu terapeutas įvertindavo vaiko stipriąsias puses (bendrumo jausmą, savęs reikšmingumą, kompetencijos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the variation of children’s emotional and behavioral problems after participating in individual Play Therapy. The subjects of the study were 22 children who have participated in Adlerian individual Play Therapy, aged 6-11 years old. For thirteen children (59%) an Adlerian Play Therapy was held in their school (on parents, foster-parents or teachers application), while nine children (41%) used to attend play therapy in a Psychotherapy Center (on parents application). The clients were attending Play Therapy for minimum 6 and maximum 42 sessions. Play Therapy was held every once a week, except the occasions when it was a holiday or some other serious reasons for client to miss a session. Each session lasted for 50 minutes. The therapeutic work was based on A. Adler Theory principles: respect for a child, warm and friendly relationship with a child, reflections upon child’s feelings in a way he could understand, set up only the necessary limits, letting the child to link the play room with the real world. In the beginning as well as at the end of the play therapy children’s parents were asked to fulfill the questionnaires about the child’s health problems. Meanwhile the specialist fulfilled the questionnaire about the child’s inner strengths. The results of the study showed that a play therapy had a positive coherence with children’s emotional and behavioral problems variations. Hyperactivity / impulsivity problems in the end of a play... [to full text]

Nors Rolando epilepsijai (RE) būdinga gerybinė eiga, dalis sergančiųjų turi miego bei elgesio problemų. Nuosekliai ištyrėme 75 RE sergančius bei 32 lyginamosios grupės nesergančius epilepsija pacientus. Grupės nesiskyrė pagal amžių ir lytį. Suskirstėme sergančiuosius RE į dvi grupes pagal priepuolių pasikartojimą per paskutinius 6 mėnesius. Elgesio sutrikimai buvo vertinami pasitelkiant CBCL (angl. Child Behavior Checklist) klausimyną, miego sutrikimai-pagal vaikų miego sutrikimų skalę (SDSC) (angl. Sleep Disturbance Scale for Children). Vertinome miego ir elgesio problemas bei jų sąsajas su klinikiniais, EEG duomenimis bei vizualinės-motorinės reakcijos laiko duomenimis. Bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetu rankiniu ir automatiniu būdu tyrėme pacientų EEG. Tik tiems RE pacientams, kuriems buvo priepuolių per paskutinius 6 mėn., nustatėme patikimai aukštesnius SDSC klausimyno įverčius (padidintą mieguistumą, kvėpavimo sutrikimus miego metu, miego- budrumo ritmo sutrikimus, ilgesnę miego latenciją) bei patikimai aukštesnius CBCL klausimyno rodiklius (socialinių sunkumų, mąstymo sunkumų, dėmesio sunkumų, agresyvaus elgesio bei bendrų sunkumų skalių įverčius). Elgesio problemos buvo susiję su ilgesne epilepsijos trukme, sunkesniais ir dažnesniais priepuoliais, miego problemomis bei miego EEG pakitimais (>35/min pikų kiekiu bei pikų lokalizacija ir kitose nei centrotemporalinės srityse). Budrumo EEG nustatytas >17/min pikų kiekis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Although patients with benign Rolandic epilepsy (RE) exhibit a benign course of the disease, some of them display sleep and behavioural problems. Seventy five patients with RE, aged 6–11 years, were included in this study. The patients were divided into two subgroups according to the presence of seizures over the preceding 6 months. The comparison group comprised 32 patients without epilepsy and with similar characteristics in terms of age and sex. All patients underwent evaluation of sleep (Sleep Disturbance Scale for Children) and behaviour (Lithuanian version of Child Behaviour Checklist). We examined the sleep and behavioural problems in correlation with the clinical data, EEG data, and simple visual-motor reaction time data. We automatically and manually analysed EEG in the collaboration with Vilnius University Faculty of Mathematics and Informatics. Only patients who had had seizures over the preceding 6 months displayed significantly higher scores for sleep problems (disorders of excessive daytime sleepiness, disorders of sleep breathing, and disorders of sleep-wake transition, longer sleep onset latency), and behavioural problems (social problems, thought problems, attention problems, and aggressive behavior) than the patients of the comparison group. Behavioural problems were associated with the longer epilepsy duration, more frequent and more severe seizures, sleep problems and sleep EEG data (spike frequency >35/min and spike focus, spreading to the other than... [to full text]

Nors Rolando epilepsijai (RE) būdinga gerybinė eiga, dalis sergančiųjų turi miego bei elgesio problemų. Nuosekliai ištyrėme 75 RE sergančius bei 32 lyginamosios grupės nesergančius epilepsija pacientus. Grupės nesiskyrė pagal amžių ir lytį. Suskirstėme sergančiuosius RE į dvi grupes pagal priepuolių pasikartojimą per paskutinius 6 mėnesius. Elgesio sutrikimai buvo vertinami pasitelkiant CBCL (angl. Child Behavior Checklist) klausimyną, miego sutrikimai-pagal vaikų miego sutrikimų skalę (SDSC) (angl. Sleep Disturbance Scale for Children). Vertinome miego ir elgesio problemas bei jų sąsajas su klinikiniais, EEG duomenimis bei vizualinės-motorinės reakcijos laiko duomenimis. Bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetu rankiniu ir automatiniu būdu tyrėme pacientų EEG. Tik tiems RE pacientams, kuriems buvo priepuolių per paskutinius 6 mėn., nustatėme patikimai aukštesnius SDSC klausimyno įverčius (padidintą mieguistumą, kvėpavimo sutrikimus miego metu, miego- budrumo ritmo sutrikimus, ilgesnę miego latenciją) bei patikimai aukštesnius CBCL klausimyno rodiklius (socialinių sunkumų, mąstymo sunkumų, dėmesio sunkumų, agresyvaus elgesio bei bendrų sunkumų skalių įverčius). Elgesio problemos buvo susiję su ilgesne epilepsijos trukme, sunkesniais ir dažnesniais priepuoliais, miego problemomis bei miego EEG pakitimais (>35/min pikų kiekiu bei pikų lokalizacija ir kitose nei centrotemporalinės srityse). Budrumo EEG nustatytas >17/min pikų kiekis buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Although patients with benign Rolandic epilepsy (RE) exhibit a benign course of the disease, some of them display sleep and behavioural problems. Seventy five patients with RE, aged 6–11 years, were included in this study. The patients were divided into two subgroups according to the presence of seizures over the preceding 6 months. The comparison group comprised 32 patients without epilepsy and with similar characteristics in terms of age and sex. All patients underwent evaluation of sleep (Sleep Disturbance Scale for Children) and behaviour (Lithuanian version of Child Behaviour Checklist). We examined the sleep and behavioural problems in correlation with the clinical data, EEG data, and simple visual-motor reaction time data. We automatically and manually analysed EEG in the collaboration with Vilnius University Faculty of Mathematics and Informatics. Only patients who had had seizures over the preceding 6 months displayed significantly higher scores for sleep problems (disorders of excessive daytime sleepiness, disorders of sleep breathing, and disorders of sleep-wake transition, longer sleep onset latency), and behavioural problems (social problems, thought problems, attention problems, and aggressive behavior) than the patients of the comparison group. Behavioural problems were associated with the longer epilepsy duration, more frequent and more severe seizures, sleep problems and sleep EEG data (spike frequency >35/min and spike focus, spreading to the other than... [to full text]