Tyrimo tikslas - nustatyti vaikų emocinių ir elgesio sunkumų kitimo ypatumus, taikant individualią Adlerietišką žaidimų terapiją. Tyrime dalyvavo 22 šešerių - vienuolikos metų amžiaus vaikai (13 berniukų ir 9 mergaitės), kuriems buvo taikoma Adlerietiška žaidimų terapija dėl elgesio ar emocinių sunkumų, kuriuos nurodė tėvai. Trylikai vaikų (t.y. 59 proc. vaikų) žaidimų terapija buvo taikoma mokykloje, kurioje jie mokosi (mokytojų ar tėvų, globėjų prašymu), likusiems devyniems, t.y. 41 proc., (žr. 1 pav.) – psichoterapiniame centre (visi interesantai, šiuo atveju, buvo tėvai). Tiriamieji dalyvavo individualios žaidimų terapijos užsiėmimuose, kurių trukmė variavo nuo 6 iki 42 užsiėmimų. Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę, sutartu laiku, neskaitant atostogų ar ypatingų atvejų, dėl kurių tiriamasis į terapinius užsiėmimus atvykti negalėdavo. Kiekvieno žaidimų terapijos užsiėmimo trukmė – 50 min. individualaus darbo su vaiku. Užsiėmimai buvo vedami remiantis A.Adler teoriniais principais: pagarba vaikui, šilti ir draugiški santykiai, vaiko jausmų pripažinimas ir jų atspindėjimas tokiu būdu, kad tai padėtų vaikui suprasti save ir aplinkinį pasaulį, vadovavimo žaidimui nebuvimas, apribojimų, kurie reikalingi susieti žaidimų kambarį su realiu pasauliu, sukūrimas. Terapijos pradžioje ir pabaigoje vaikų tėvų buvo prašoma užpildyti klausimynus apie vaikų nusiskundimus. Terapijos metu terapeutas įvertindavo vaiko stipriąsias puses (bendrumo jausmą, savęs reikšmingumą, kompetencijos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the variation of children’s emotional and behavioral problems after participating in individual Play Therapy. The subjects of the study were 22 children who have participated in Adlerian individual Play Therapy, aged 6-11 years old. For thirteen children (59%) an Adlerian Play Therapy was held in their school (on parents, foster-parents or teachers application), while nine children (41%) used to attend play therapy in a Psychotherapy Center (on parents application). The clients were attending Play Therapy for minimum 6 and maximum 42 sessions. Play Therapy was held every once a week, except the occasions when it was a holiday or some other serious reasons for client to miss a session. Each session lasted for 50 minutes. The therapeutic work was based on A. Adler Theory principles: respect for a child, warm and friendly relationship with a child, reflections upon child’s feelings in a way he could understand, set up only the necessary limits, letting the child to link the play room with the real world. In the beginning as well as at the end of the play therapy children’s parents were asked to fulfill the questionnaires about the child’s health problems. Meanwhile the specialist fulfilled the questionnaire about the child’s inner strengths. The results of the study showed that a play therapy had a positive coherence with children’s emotional and behavioral problems variations. Hyperactivity / impulsivity problems in the end of a play... [to full text]

Magistro darbo tikslas – ištirti teorines ir taikomąsias emocinės inteligencijos ir lyderystės sąsajas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apibrėžti emocinės inteligencijos koncepciją teoriniu jos raidos požiūriu; apžvelgti lyderystės koncepcijos raidą ir perpektyvas; nustatyti teorinius emocinės inteligencijos ir lyderystės bei jų dedamųjų sąryšius; ištirti emocinės inteligencijos ir lyderystės koreliacijas pasirinktoje socialinėje aplinkoje. Naudojantis indukciniais duomenų analizės bei atvejo analizės, kurią sudaro apklausa raštu ir sociometrija, metodais, prieita prie išvados, jog emocinės inteligencija tiesiogiai koreliuoja su transformacine lyderyste. Emocinę inteligenciją galima laikyti kaip vieną iš būtinų, tačiau nepakankamų efektyvios lyderystės elementų. Bruožų lygmenyje svarbiausiais asmeninias indvido emocinės inteligencijos ir transformacinės lyderystės ryšiais laikomi pasitikėjimas savimi, savikontrolė, iniciatyvumas ir lankstumas, kuriuos apjungia charizma, o socialiniais – empatija, konstruktyvus bendravimas ir pokyčių iniciavimas. Organizacijos UAB „DS Distribution“ lygmenyje, remiantis teorinėmis išvadomis, patvirtintos mokslinės prielaidos, jog svarbi emocinės inteligencijos dedamoji charizma siejasi su atskirais transformacinės lyderystės komponentais – idealizuota įtaka, įkvepiančia motyvacija ir charizmatine lyderyste. Emocinės inteligencijos sudedamasis komponentas empatija stipriai koreliuoja su konstruktyviu bendravimu ir asmeniniu dėmesiu, siejasi su... [toliau žr. visą tekstą] / Today`s business environment is changing tremendously, so one of the most popular research object in the organizational success field become effective leadership and several components of it. Various studies confirmed, that effective leaders were identified as those, who reported transformational behaviours and demonstrated the abilities to understand, use and manage self and others emotions. Emotional intelligence is a term that refers to a field of theories relating to the understanding and use of emotions. Debate currently rages as to what, exactly, emotional intelligence is. There are two widely recognized schools of thought at present. But no matter wich model is considered, there are clear theoretical ties between emotional intelligence and leadership. So emotional intelligence has become increasingly popular as a measure for identifying potentially efective leaders, and as a tool for developing effective leadership skills. The aim of the present paper was to explore the relationship between emotional intelligence and leadership. Several tasks was set to highlight these correlations. First, emotional intelligence and leadership concepts was defined and mostly usable models considered. Then several theoretical and practical corellations was found between emotional intelligence and transformational leadership. Emotional intelligence and its components, especially empathy and charisma, has significant correlation with transformational leadership and several components of... [to full text]