Darbo objektas – Sūduvos regiono muziejų etnokultūrinė veikla. Pristatomi didieji savivaldybių muziejai: Marijampolės kraštotyros muziejus (Marijampolė), Vilkaviškio (Paežeriai) ir Zanavykų (Girėnai) krašto muziejai, 3 privatūs ir 19 visuomeninių muziejų, esančių Sūduvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti minėtų Sūduvos regione esančių muziejų edukacinę, etnokultūrinę veiklą, ją palyginti ir apibendrinti. Darbo tema aktuali tuo, kad visapusis žmogaus ugdymas privalo apimti visas žmogiškojo gyvenimo sritis, neišskiriant ir vienos svarbiausių – savo šaknų, papročių bei tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo. Šių dienų vaikai ir jaunimas nė neįsivaizduoja, kaip galima ne pirkti, o patiems išsiausti audeklą, nusivyti virvę, nusipinti pintinę, išsikepti duoną. Tėvai yra prigimtiniai ir nepakeičiami savo vaikų lavinimo veiksniai, šeimos užduotis – puoselėti etnokultūrinį mikroklimatą, perduoti tradicijų bei papročių paveldą. Todėl ir mokytojai, ir muziejininkai stengiasi padėti šeimai populiarinti ir išsaugoti etnokultūrinį palikimą. Darbą sudaro trys dalys: Įvadas, Bendroji Sūduvos krašto muziejų charakteristika bei Etnokultūrinės edukacinės veiklos organizavimas. Pirmoje darbo dalyje siekiama atskleisti muziejaus kaip mokslo įstaigos specifiškumą, aptariamos Sūduvos muziejų etnokultūrinio tyrimo prielaidos. Antroje darbo dalyje pateikiama bendra Sūduvos krašto muziejų charakteristika, pristatomi didieji savivaldybių muziejai.Trečioje darbo dalyje kalbama apie edukacijos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is ethnocultural activity in the museums of Sūduva. The largest museums of the local administration are talked: The ethnography museum in Marijampolė, the museums in Vilkaviškis (Paežeriai) and Zanavykai (Girėnai), 3 private and 19 public museums that are in Sūduva. Purpose of this work is to analyse the educational, ethno-cultural activity in the mentioned museums, compare and summarize it. Theme of this work is actual because of that the upbringing of the human being must include all spheres of human life, not excluding one of the most important one – maintaining and cherishing your customs, traditions. Nowadays children, youth cannot even imagine how not to buy, but to weave the cloth, bake the bread and etc. by themselves. That is why teachers and people who work in the museums try to help the family to popularize and to maintain the ethno-cultural heritage of the past. The work contains three parts. In the first one author seeks to reveal the peculiarity of the museum as the institution of science, the ethno-cultural premises of the research of Sūduva museums are talked. In the second part of the work the general characteristics of Sūduva museums is presented. In the third part of the work the peculiarity of education in the museums, the experience of preparing the displays are analyzed. Mostly the educational programs, the methods of preparing it are analyzed in this work. The methods of this work are interview, descriptive, statistic and... [to full text]