Darbo objektas – Sūduvos regiono muziejų etnokultūrinė veikla. Pristatomi didieji savivaldybių muziejai: Marijampolės kraštotyros muziejus (Marijampolė), Vilkaviškio (Paežeriai) ir Zanavykų (Girėnai) krašto muziejai, 3 privatūs ir 19 visuomeninių muziejų, esančių Sūduvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti minėtų Sūduvos regione esančių muziejų edukacinę, etnokultūrinę veiklą, ją palyginti ir apibendrinti. Darbo tema aktuali tuo, kad visapusis žmogaus ugdymas privalo apimti visas žmogiškojo gyvenimo sritis, neišskiriant ir vienos svarbiausių – savo šaknų, papročių bei tradicijų išsaugojimo ir puoselėjimo. Šių dienų vaikai ir jaunimas nė neįsivaizduoja, kaip galima ne pirkti, o patiems išsiausti audeklą, nusivyti virvę, nusipinti pintinę, išsikepti duoną. Tėvai yra prigimtiniai ir nepakeičiami savo vaikų lavinimo veiksniai, šeimos užduotis – puoselėti etnokultūrinį mikroklimatą, perduoti tradicijų bei papročių paveldą. Todėl ir mokytojai, ir muziejininkai stengiasi padėti šeimai populiarinti ir išsaugoti etnokultūrinį palikimą. Darbą sudaro trys dalys: Įvadas, Bendroji Sūduvos krašto muziejų charakteristika bei Etnokultūrinės edukacinės veiklos organizavimas. Pirmoje darbo dalyje siekiama atskleisti muziejaus kaip mokslo įstaigos specifiškumą, aptariamos Sūduvos muziejų etnokultūrinio tyrimo prielaidos. Antroje darbo dalyje pateikiama bendra Sūduvos krašto muziejų charakteristika, pristatomi didieji savivaldybių muziejai.Trečioje darbo dalyje kalbama apie edukacijos muziejuje... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is ethnocultural activity in the museums of Sūduva. The largest museums of the local administration are talked: The ethnography museum in Marijampolė, the museums in Vilkaviškis (Paežeriai) and Zanavykai (Girėnai), 3 private and 19 public museums that are in Sūduva. Purpose of this work is to analyse the educational, ethno-cultural activity in the mentioned museums, compare and summarize it. Theme of this work is actual because of that the upbringing of the human being must include all spheres of human life, not excluding one of the most important one – maintaining and cherishing your customs, traditions. Nowadays children, youth cannot even imagine how not to buy, but to weave the cloth, bake the bread and etc. by themselves. That is why teachers and people who work in the museums try to help the family to popularize and to maintain the ethno-cultural heritage of the past. The work contains three parts. In the first one author seeks to reveal the peculiarity of the museum as the institution of science, the ethno-cultural premises of the research of Sūduva museums are talked. In the second part of the work the general characteristics of Sūduva museums is presented. In the third part of the work the peculiarity of education in the museums, the experience of preparing the displays are analyzed. Mostly the educational programs, the methods of preparing it are analyzed in this work. The methods of this work are interview, descriptive, statistic and... [to full text]

Meno muziejuose yra plėtojama specifinė edukacijos sritis – meninis lankytojų ugdymas. Pastaruoju metu itin išaugęs dėmesys meninio ugdymo problematikai skatina domėtis ir meninio ugdymo plėtojimo galimybėmis meno muziejuose. Taigi iškyla klausimas kaip muziejai prisideda prie lankytojų meninio ugdymo: kokia muziejų politika meninio ugdymo atžvilgiu, bei koks šio tipo ugdymui skirtų edukacinių programų turinys, teorinis pobūdis ir ar jų specifika atitinka naujosios meninio ugdymo sampratos reikalavimus. Šio darbo objektas yra meno muziejų edukacinės veiklos meninio ugdymo teorijos ir praktikos. Darbo tikslas – išanalizuoti meninio ugdymo teorijų įtaką meno muziejų edukacinei veiklai. Uždaviniai, iškelti siekiant užsibrėžto tikslo yra: išanalizuoti meninio ugdymo sampratas; išanalizuoti meninio ugdymo teorijas ir nustatyti pagrindinius meninio ugdymo turinį formuojančius komponentus; apibūdinti meno muziejų edukacinės veiklos koncepcijas; nustatyti meninio ugdymo meno muziejuose kryptis, bei jas įtakojančias meninio ugdymo teorijas; išskirti meno muziejuose naudojamas meninio ugdymo formas ir metodus; išanalizuoti Lietuvos meno muziejų edukacinės veiklos tendencijas ir 2006-2007 m. Lietuvos meno muziejų edukacines programas; išskirti Lietuvos meno muziejų pagrindines edukacines formas; nustatyti meninio ugdymo kryptis Lietuvos meno muziejuose. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius yra naudojamas aprašomasis-analitinis, dokumentų analizės, lyginamasis metodai. Magistro... [toliau žr. visą tekstą] / Recently interest in the possibilities of development of art education in the art museums has grown. Therefore, the question how the museums contribute to the art education of visitors arises: what is the policy of museums in respect of art education, what is the subject matter and theoretical complexion of educational programmes dedicated to this type of education and do these programmes correspond to the requirements of new educational conception. The object of this study is the theories and practices of art education in the art museums. The main aim is to analyse the influence of art education theories to the educational activity of art museums. The tasks to achieve this goal were: To analyse the conception of art education and theories of art education ascertaining the main components that shape the content of art education; To characterise the concepts of educational activities in art museums and directions of the art education in museums of art; To distinguish the forms ant methods of art education used in museums of art; To analyse the tendencies of educational activities in Lithuanian art museums and educational programmes in 2006-2007 of Lithuanian art museums; To distinguish the main educational forms of Lithuanian art museums; To identify the directions of art education in Lithuanian art museums. In order to fulfill these tasks the descriptive-analytical, analysis of documents and comparative methods are used in the paper. The master work consists of introduction... [to full text]

Temos aktualumas ir problema. Paauglystės amžiuje vyksta savęs ieškojimas ir mąstymo vystymasis, o tai turi įtakos vaizduotės raidai. Mokiniai pradeda kritiškai vertinti savo piešinius, nes jų nebetenkina vaikiškos schemos, jie savo kūryba veržiasi prie natūralistinės. Kadangi nepavyksta to įgyvendinti – pasireiškia nenoras piešti. Praradus susidomėjimą kūryba, menu ir dailės dalyku, svarbu stengtis paauglius sudominti ir motyvuoti paįvairinant dailės pamokas edukacinėmis programomis, organizuojamomis kultūros įstaigose (muziejuose/dailės galerijose). Kadangi paauglystės amžius yra laikomas vienu sudėtingiausių ir pilną krizių, šios temos nagrinėjimas ypač aktualus būtent šiame amžiuje. Be to stokojama tyrimų, nagrinėjančių edukacinių programų, kaip mokymosi motyvacijos veiksnio įtaka paaugliams, nes tai pakankamai naujas dalykas. Tyrimo tikslas – atskleisti edukacinių programų, kaip dailės mokymosi motyvacijos paauglystėje veiksnio, reikšmę. Tyrimo objektas – edukacinės programos – dailės mokymosi motyvacijos veiksnys. Tyrimo uždaviniai: 1) apžvelgti mokslinėje, pedagoginėje, psichologinėje ir metodinėje literatūroje mokymosi motyvacijos ir motyvo sąvokas, klasifikaciją, mokymosi motyvacijos veiksnius ir teorijas; 2) apžvelgti mokslinėje, pedagoginėje, psichologinėje ir metodinėje literatūroje paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumus; 3) aptarti edukacinių programų ypatumus; 4) remiantis 5-10 kl. mokinių apklausa, edukatorių ir dailės mokytojų interviu nustatyti edukacinių... [toliau žr. visą tekstą] / The investigated problem and importance of the work: the self-identifying and the development of thinking are processes affecting the evolution of imagination in the adolescence. Scholars are not satisfied with childish schemes; therefore, they begin to criticize their drawings and go straightforward to the naturalistic oeuvre. The failures to accomplish their drawings cause the reluctance to draw. It is highly essential to introduce educational programmes in cultural houses (e.g., museums and/or art galleries) when adolescents start loosing their interest in creative arts. The analysis of aforementioned problem is critical in adolescence, since this age is founded to be most complex and full of crisis. Unfortunately, as it is a recent concern, there are few researches on educational programmes examining their effect on enhancing motivation of scholars in learning fine arts. The goal of research is to reveal the importance of educational programmes as a factor enhancing the motivation of learning fine arts in adolescence. The objects of research are educational programmes as the factor motivating learning of fine arts. The tasks of research: 1) to review the concepts, classification, factors and theories of motive and learning motivation in scientific, educational, psychological and methodological literature; 2) to survey the peculiarities of adolescence in aforementioned literature; 3) to discuss the characteristics of educational programmes; 4) to measure the effect of... [to full text]