Le but de l’étude: A l’aide d’ANOVA (l’analyse dispersive) nommer: les différents facteurs, qui déterminent le progrès mathématicien des élèves; les paires des facteurs, qui ont l’influence au progrès des élèves. En considération des résultats reçus, donner les conclusions et les recommandations pour améliorer les acquis des élèves. Les devoirs du travail : 1) Analyser les particularités et les possibilités de la méthode d’ANOVA. 2) Analyser la convenance d’ANOVA pour fixer les facteurs décisifs au progrès mathématicien des élèves. 3) Etablir et analyser les facteurs dont le niveau des connaissances mathématiques des élèves dépend. 4) En s’appuyant sur les résultats des recherches accomplies, donner les conclusions et les recommandations comme il faut perfectionner l’enseignement des mathématiques. L’objet des recherches – les élèves des 10ièmes classes des écoles des régions de Vilnius et Kaunas. Après les recherches accomplies, il faut travailler statiquement avec les données reçues, en utilisant le programme SPSS. Pour l’analyse statistique des données recueillies, les coefficients de la corrélation de Kendal et de Spearman, les critères de Kolmogorov¬–Smirnov et de Livyn, ont été calculés, la méthode d’ANOVA, les maintes fois comparaisons où les critères post hoc, ont été appliqués. Les méthodes des recherches : l’analyse de la littérature scientifique ; l’interrogatoire questionnaire ; l’analyse statistique des données. On montre dans le travail, que la méthode d’ANOVA... [to full text]

Žmogaus organizme širdies ir kraujagyslių sistema, kraujodaros organai bei kvėpavimo organų sistema leidžia organizmui palaikyti deguonies pusiausvyrą. Širdies ligos, vėžys, smegenų kraujagyslių ligos ir chroniška obstrukcinė plaučių liga- tai susirgimai, nuo kurių dažniausiai miršta žmonės visame pasaulyje. Visų šių ligų viena iš priežasčių yra deguonies pusiausvyros sutrikimas (Semenza, 2001). Ląstelės atsakas į stresines situacijas, tokias kaip deguonies trūkumas ląstelėje, seniai domino mokslininkus. Specifinis atsakas į deguonies koncentraciją ląstelėje buvo nustatytas bakterijose ir mielėse, bet ilgai buvo neaptinkamas aukštesniuose organizmuose. Atlikus visą eilę tyrimų, buvo aptikta sąsaja tarp deguonies kiekio ląstelėje kitimo ir transkripcijos įvykių kaskados, reguliuojančios aukštesniųjų organizmų ląstelių atsaką į hipoksiją. Vieno iš ryškiausių homeostazės atsako į hipoksiją- hematopoetinio augimo faktoriaus eritropoetino molekulinė analizė leido aptikti hipoksijos indukuojamą transkripcijos faktorių (HIF). Dabar jau nustatyta, kad ši sistema funkcionuoja visose žinduolių ląstelėse. (Schofield and Ratcliffe, 2004). HIF faktoriai- tai visa šeima baltymų, vaidinančių nemažą vaidmenį vėžinių auglių vystymesi žmogaus organizme. Tai daro šių faktorių raiškos reguliacijos tyrimus labai svarbiais, nes gauti rezultatai tiesiogiai turi ir praktinės reiksmės vėžinių auglių diagnostikoje bei gydyme. / Hypoxia-inducible factor 1 (HIF-1) is a heterodimeric protein that consist of two proteins- HIF-1α and HIF-1β. HIF-1 activates the transcription of many genes that code for proteins that are involved in angiogenesis, glucose metabolism, cell proliferation/survival and invasion/metastasis. HIF-1α protein degradation is regulated by O2-dependent prolyl hydroxylation, whitch targets the protein for ubiquitylation by E3 ubiquitin-protein ligases. These ligases contain the von Hippel-Lindau tumour-suppressor protein (VHL), whitch binds specifically to hydroxylated HIF-1α and ubiqutinates it. Ubiquitylated HIF-1α is rapidly degraded by the proteosome. HIF-1α interacts with the molecular chaperone Hsp90. Hsp90 plays a pivotal role in mediating the proper folding and subsequent activation of its numerous “client” proteins. Hsp90 also cooperates with the proteosomal pathway to eliminate misfolded cellular proteins. The antibiotic geldanamycin (GA) binds to Hsp90 and modulates its chaperone function, thereby accelerating the degradative activity associated with Hsp90. However, whether Hsp90 modulates HIF-1α activity by stabilization of the protein or by another mechanism is not clear. We tested the hypothesis weather and how inactivation (i.e. with geldanamycin) of Hsp90 protein function influences HIF-1α protein expression levels. Our obtained results shows that Hsp90 is required to HIF-1α protein under normoxia as well as hypoxia and is... [to full text]

Baltymų tarpusavio sąveika užtikrina įvairių ekstraląstelinių ir viduląstelinių signalų perdavimą. Sąveikas sąlygoja specializuoti baltymų domenai, vieni pagrindinių jų yra Src homologijos (SH) domenai, kurie aptinkami daugelyje baltymų. Nck šeimos baltymai, Nck-α ir Nck-β, yra sudaryti iš trijų SH3 ir vieno SH2 domenų ir neturi jokių katalitinių domenų. Nck veikia kaip tarpininkai per SH2 ir SH3 domenus sujungdami įvairius viduląstelinius procesus reguliuojančius baltymus. Šiame darbe nustatėme, kad Nck šeimos nariai sąveikauja su Ras GTPazę aktyvuojančiu baltymu (RasGAP) pastoviai in vitro ir in vivo, bet po PDGFR-β stimuliacijos su Nck asocijuojančio RasGAP kiekis padidėja. Pastovi sąveika priklauso nuo Nck-α SH2 ir vieno arba kelių SH3 domenų. Po PDGFR-β aktyvacijos, už papildomo RasGAP kiekio surišimą yra atsakingas SH2 domenas. Taip pat nustatėme, kad Nck baltymai gali sąveikauti su RasGAP tiesiogiai. Vienas arba keli Nck-α SH3 domenai yra atsakingi už Nck-a tiesioginę sąveiką su RasGAP. Imunofluorescencijos tyrimais parodėme, kad Nck-a ir RasGAP baltymų lokalizacijos profilis yra panašūs. / Extracellular and intracellular signals are mediated by protein-protein interactions. These interactions are determined by specialized protein domains, for example, Src homology (SH) domains found in many proteins. Nck family proteins, Nck-α and Nck-β, are composed of three SH3 and one SH2 domains and have no any putative catalytic domain. Nck proteins act as adaptors by linking via SH2 and SH3 domains proteins that regulate various intracellular processes. Here we show that Nck family proteins associate with RasGAP constantly in vivo and in vitro, but after PDGFR-β stimulation quantity of Nck-bound RasGAP increases. Constant interaction depends on Nck-α SH2 and one or several SH3 domains. SH2 domain is responsible for binding of additional RasGAP after PDGFR-β stimulation. We have also determined that Nck proteins are able to interact with RasGAP directly. One or several SH3 domains are responsible for Nck-a direct association with RasGAP. Immunofluorescence assay show that localization patterns of Nck-a and RasGAP are similar.

Rega yra plačiai tyrinėjama, tačiau iki pat šių dienų yra daug neišaiškintų regimojo suvokimo fenomenų. Nėra neaišku, kaip žmogus tik iš objektų atvaizdų tinklainėje suvokia pačius objektus. Nors objektui tolstant jo atvaizdas akies tinklainėje mažėja ir yra iškraipomas, tačiau jo suvokimas nesikeičia. Toks reiškinys vadinamas konstantinio suvokimo reiškiniu. Kaip paaiškinti konstantinį suvokimą? Viena iš hipotezių teigia, kad objekto vaizdas iš tinklainės į regimąją žievę atvaizduojamas taip: vaizdas, esantis akies tinklainės centre ištempiamas ir atvaizduojamas į didelį regimos žievės dalį. Tas pat vaizdas tinklainės periferijoje suspaudžiamas. Tokie iškraipymai akies tinklainėje vadinami žievės didinimo faktoriumi. Manoma, kad vienodas receptorių skaičius siunčia signalus į vienodą žievės plotą. Tačiau receptoriai akies tinklainėje yra skirtingi - lazdelės ir kūgeliai. Į tai neatsižvelgiama. Darbo tikslas buvo ištirti objektų dydžio iškraipymų suvokimą atsižvelgiant į receptorių tankį ir rūšį akies tinklainėje. Buvo atlikti du eksperimentai. Vieno metu tiriamieji turėjo padalinti atkarpas į dvi subjektyviai lygias dalis nuolat žiūrėdami į fiksacijos tašką. Stimulai buvo pateikiami kompiuterio vaizduoklio ekrane. Žymeklio, dalinančio atkarpą, padėtį tiriamieji fiksavo kompiuterio klaviatūros pagalba. Antrojo eksperimento metu tiriamieji matydami tuos pačius stimulus, kaip ir pirmame eksperimente taip pat turėjo padalinti atkarpas į dvi subjektyviai lygias dalis. Tačiau šį... [toliau žr. visą tekstą] / Human vision is widely studying but untill now there are a lot of unclear phenomenon of perception of vision. It is unclear how human perceive objects only from their images in retina. Usually, due to projective distortion the images of objects in the retina are warped, their sizes depend upon the distance to objects. Despite of these distortions we are able to perceive true objects (that is perceptual constancy). How to explain this phenomenon? According to one of hypotheses, that is the result of special peculiarities of mapping of object image in the retina on visual cortex: if the object is presented in the central part of visual field then its image in the cortex is larger than the image of the same object presented in the periphery of visual field. Perceived size of the object depends on size of its image in visual cortex. That stems from, so called, cortical magnification factor. It is assumed that the same quantity of receptors sends information to the same area of cortex. But photoreceptors are different – rods and cones. It is not clear whether the different type of receptors make different influence on above mentioned distortion of mapping. The aim of this paper is to explore the perception of distortions of objects size considering to the density of photoreceptors and their kind in the retina of the eye. Two kinds of experiments were made. During on the first kind of experiments participations have to mark line in perceived half looking to the point of fixation... [to full text]

Yra žinoma, jog nervinės ląstelės gali regeneruoti savo aksonus po periferinės, o tam tikrais atvejais ir po centrinės nervų sistemos pažeidimų. Tačiau aksonų augimas yra sudėtingas, o jo reguliacija turi kritinę įtaką tiek neuronų vystymęsi, tiek regeneracijoje. Vekiami aplinkinių ląstelių, išskiriamų pritraukiančiųjų ir atstumiančiųjų molekulių, aksonai augdami nuolat keičia augimo kryptis iki kol pasiekia galutinius taikinius. Dorsalinių ragų ganglijų (DRG) aksonų augimas priklauso nuo semaforinų klasės molekulių. Sekretuojantys, ar su membrana surišti semaforinai dalyvauja įvairiuose biologiniuose procesuose, tokiuose, kaip centrinės ir periferinės nervų sistemos (CNS ir PNS) vystymęsi ir regeneracijoje, širdies ir kraujagyslių vystymęsi ir imuninės sistemos funkcijose. DRG aksonų vystymasis ir išlikimas smarkiai priklauso nuo nervų augimo faktoriaus (NGF). Darbo tikslas buvo įvertinti NGF koncentracijos įtaką DRG aksonų augimo atsakams į semaforiną 3A. 15 parų pelių embrionų DRG buvo preparuojami iš C57/Bl linijos pelių embrionų. DRG neuronų auginimui naudoti sterilūs dengiamieji stikleliai buvo padengiami poli-L-lizino 0,01 mg/ml ir laminino 0,01 mg/ml tirpalu, pagamintu GBSS terpėje. Aksonų augimo kūgelių vertinimas buvo atliekamas praėjus 60 minučių, o aksonų ilgio vertinimas - praėjus 16 valandų po DRG pasodinimo. Tam, kad nustayti DRG apoptozės lygį, DRG neuronuose priklausomai nuo NGF koncentracijos buvo įvertinta Bcl-2, Bax, c-jun genų raiška, naudojant RT - PGR... [toliau žr. visą tekstą] / It is known that nerve cells can regenerate their axons after damage to peripheral and in some cases central nervous system (PNS and CNS). However, axon growth over longer distances, especially in central nervous system, is complicated. Regulation of axon growth is a critical event both in neuronal development and regeneration. To reach their proper targets, axons rely upon the actions of attractive and repulsive guidance molecules. It is known that growth of dorsal root ganglion (DRG) axons depend on guidance molecules of semaphorin class. Secreted and membrane bound semaphorins participate in diverse biological processes, including development and regeneration of central and peripheral nervous system, cardiovascular development, and immune system functioning. In addition to regulation of DRG axon growth by semaphorin class molecules, DRG axon growth and survival is strongly dependent on nerve growth factor (NGF). The aim of this study was to evaluate responses of DRG axons to semaphorin 3A in dependence of NGF concentration. DRG were dissected from C57/Bl mice E15 embryos in dissection HBSS/glucose medium. DRG were plated on cover slips coated with laminin and poly-L-lysine and grown in Neurobasal medium supplemented with 2% of B27 supplement. To evaluate collapse rate the morphology of axons growth cones were evaluated after 60 minutes and axons length were evaluated 16 hours after DRG plating. To evaluate DRG survival and level of apoptosis in dependence of NGF... [to full text]

The objective of the study: To characterize stem cells isolated from mouse skeletal muscle and evaluate their regenerative potential to repair injured bone and articular cartilage in a mouse and rat animal model. The aims of the study: 1. Isolate MDSCs from mouse skeletal muscle, to determine their phenotypic characteristics and differentiation potential in vitro. 2. Evaluate osteogenic and chondrogenic regeneration capacity of MDSCs genetically engineered to express bone morphogenetic protein 4 (BMP4). 3. Evaluate osteogenic and chondrogenic differentiation potential of MDSCs-expressing BMP4 in vivo. 4. Investigate the possibility of MDSCs-expressing BMP4 and vascular endothelial growth factor (VEGF) to enhance bone repair. 5. Investigate the possibility of MDSCs-expressing BMP4 and anti-angiogenic factor sFlt1 to enhance articular cartilage repair. The brief overview of the study This investigation addresses important issues regarding: 1) stem cell isolation from skeletal muscle and their specific characteristics that enable us to identify these cells from other populations of stem cells in skeletal muscle; 2) the efficiency of muscle-derived stem cell-mediated bone and cartilage formation in vivo using retroviral vectors to express bone morpho-genetic protein 4 (BMP4); 3) the enhancement of osteogenic and chondrogenic potential of BMP4-secreting muscle-derived stem cells by addition of cells engineered to express vascular endothelial growth factor (VEGF) or its... [to full text] / Skeleto raumuo yra patogus ir lengvai prieinamas kamieninių ląstelių šaltinis. Satelitinės ląstelės, kurios kitaip vadinamos raumenų kamieninėmis ląstelėmis ir yra linkusios diferencijuoti miogenine linkme, dalyvauja raumens regeneracijoje ir gali savarankiškai atsinaujinti. Mūsų laboratorijoje izoliuotos raumeninės kilmės kamieninės ląstelės (RKKL) yra laikomos satelitinių ląstelių pirmtakėmis, tačiau nuo jų skiriasi. RKKL gali diferencijuoti ne tik miogenine linkme, bet ir kitomis linkmėmis (kauline, kremzline, riebalinio audinio, nervų, endotelio ir kraujodaros), ir joms yra būdinga ilgalaikė proliferacija, savarankiškas atsinaujinimas, privilegija imuninės sistemos atžvilgiu ir atsparumas oksidacijos sukeltam stresui. Šio darbo metu atlikti tyrimai atsako į labai svarbius klausimus, susijusius su: 1) RKKL išskyrimu ir jų specifinių savybių, leidžiančių šias ląsteles atskirti nuo kitų skeleto raumenų kamieninių ląstelių populiacijų, nustatymu; 2) genetiškai modifikuotų RKKL sukeliamo kaulų ir kremzlių formavimosi in vivo veiksmingumu, naudojant retroviruso vektorių kaulų morfogenezės baltymo 4 (BMP4) raiškai; 3) RKKL osteogeninio ir chondrogeninio pajėgumo stiprinimu, vienu metu naudojant ląsteles, išskiriančias BMP4, ir ląsteles, išskiriančias kraujagyslių endotelio augimo faktorių (VEGF) arba sFlt1. Šio tyrimo naujumas yra tas, jog iš esmės pirmą kartą parodyta, kad iš išgrynintų pelės skeleto raumenų ląstelių (PP6) populiacijos, išskirtos ląstelių sukibimo su... [toliau žr. visą tekstą]