Soil tillage is one of the most important agrotechnological processes having huge influence on the sowing, germination, growing, yield and quality of cultivated plants. At the same time soil tillage is one of the most expensive and energy consuming agrotechnological processes of plant cultivation. The conventional tillage technologies using mouldboard and intensive cultivation machinery have both a positive impact on the preparation of the seedbed for plants and a negative impact as they are rather detrimental to the environment, soil, its properties, biodiversity, pollution of water bodies, etc. During the conventional soil tillage the crop residues of the last yield are incorporated into the deeper layers of the soil and the soil surface is not covered. Such soils are much susceptible to the environmental forces and are easier disturbed by wind and water erosion. Every year around 6 mio ha of fertile soil areas are lost due to inappropriate agricultural activities and changing environmental conditions. Another very important factor is that deep ploughing is an unproductive soil tillage method pertaining to huge time and energy consumption. At the same time multiplex driving of heavy weight agricultural machinery over the soil results in negative influence on its peoperties as well as consuming of huge amounts of diesel fuel results in high pollution of the environment with the greenhouse gas. Therefore, in order to reduce the negative influence of agricultural activities... [to full text] / Žemės dirbimas yra vienas svarbiausių agrotechnologinių procesų, turinčių labai didelę įtaką kultūrinių augalų sėjai, sudygimui, augimui, derliui ir jo kokybei. Tuo pačiu žemės dirbimas yra ir vienas iš brangiausių ir energijai imliausių kultūrinių augalų auginimo agrotechnologinių procesų. Įprastinio žemės dirbimo technologijos, kuriose naudojamos verstuvinės ir intensyviai dirvą purenantys žemės dirbimo agregatai, greta teigiamo poveikio augalų sėklų guoliavietės paruošimui, yra pakankamai žalingos aplinkai, dirvai, jos savybėms, biologinei įvairovei, vandens telkinių taršai ir t.t. Įprastinio žemės dirbimo metu augalinės praėjusio derliaus liekanos yra įterpiamos į gilesnius dirvos sluoksnius ir dirvos paviršius lieka neuždengtas. Tokios dirvos yra žymiai jautresnės aplinkos veiksniams ir lengviau pažeidžiamos vėjo ir vandens erozijos. Kiekvienais metais, pasaulyje, dėl netinkamos žemės ūkio veiklos ir kintančių aplinkos sąlygų prarandama apie 6 mln. ha derlingų dirvos plotų. Kitas labai svarbus aspektas yra tas, kad žemės dirbimas gilaus arimo plūgais yra mažai našus, daug darbo laiko ir energijos sąnaudų reikalaujantis žemės dirbimas. Tuo pačiu daugkartinis didelės masės žemės ūkio agregatų važinėjimas po dirvą ne tik daro neigiamą įtaką jos savybėms, bet ir, sudeginant didelius kiekius dyzelinių degalų, stipriai teršia aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Todėl pastaruoju metu, siekiant mažinti žemės ūkio veiklos daroma neigiamą įtaką dirvos degradacijai... [toliau žr. visą tekstą]