Prigimtinėje būklėje žmogus perdavė savo teises Tautos atstovams, kurie geriausiai galėjo atstovauti jo nteresus, taip buvo įkurta įstatymų leidžiamoji valdžia. Visuomenės resursų valdymui bei sprendimų vykdymui buvo įkurta vykdomoji valdžia. Taigi, turėdamos skirtingą paskirtį visuomenės gyvenime, įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios veikė išimtinai tik savo srityje, tokiu būdu galėdamos nešališkai, todėl geriausiai atstovauti Tautą bei dirbti jos labui. Tokia pagrindinė istorinio valdžių padalijimo principo prigimties idėja, kurią, įvairiai modifikuotą ar gryną, kaip demokratijos garantą, perėmė dauguma tiek labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos, tiek kitų žemynų valstybės. Pagal valdžių padalijimo principo pradininkų veikaluose išdėstytą doktriną, demokratinio valdymo šalyje turi būti trijų valdžių sąranga – įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji bei teisminė. Minėta, kiekviena valdžios šaka turi tik jai priskirtus įgaliojimus ir jokiu būdu negali jų nei deleguoti, nei perimti iš kitos valdžios šakos, juo labiau negali būti valdžių susiliejimo. Tačiau valdžių atskyrimas nereiškia valdžių savitikslio savarankiškumo, - tai reiškia, kad valdžios bendradarbiauja ir įgyvendina tokį valdžių pusiausvyros lygį, kurio dėka nė viena valdžia neturėtų pranašumo prieš kitą. Tuo pačiu pagal šį principą turi būti nuolat atliekama parlamentinė kontrolė Vyriausybės atžvilgiu. Tik tokiu būdu bus tinkamai garantuotos Tautos teisės bei laisvės. Todėl, remiantis savo bei užsienio... [toliau žr. visą tekstą] / Every human being living in the State of Nature had equal opportunities. Because of the growth of human race, this state altered and the interests of each individual person began to intersect, especially when talking about property. As a result, the rights and freedoms of each individual person were taken under threat. Therefore people began to organize themselves into societies in order to solve collective issues of society all together. When they had elected the most competent representatives, able to represent the interests of all Nation the best they could, people living in the State of Nature voluntarily waived their rights for handling particular issues in collective manner. The first aim of the representatives was the welfare of people. Thus the fundamental institute of the highest government was born. However, decisions taken in the name of all the people would have no power if they could not be enforced and would not reflect interests of the Nation. Seeking to implement supervision, the executive power was established which took care of the general welfare and the realization of all decisions. Thus, having a different purpose in society, legislature and executive authorities acted solely for their own sphere. Therefore, legislature and executive authorities could represent and work for the people as fair as possible. This is the basic idea of the historical division of powers which, variously modified or pure, as the security of democracy, was adopted by the majority... [to full text]