Kariuomenės ir visuomenės santykiai kaip reiškinys (problema) didesnio akademinės bendruomenės dėmesio sulaukė tik po II pasaulinio karo. Socialistinio antagonistinio bloko žlugimas sąlygojo kariškių vaidmens mažėjimą demokratinėse šalyse ir, atvirkščiai, visuomenės vaidmens svarbos didėjimą. Pasikeitusi tarptautinė globalinė aplinka, sukėlė pokyčius šiuolaikinėse demokratinio pasaulio (tame tarpe ir Lietuvos) visuomenėse. Šios aplinkybės ir Lietuvos valstybės priėmimas į tarptautines saugumo bei politines – ekonomines organizacijas, sąlygojo kariuomenės kaitą, t.y. prasidėjo civilinės ir karinės srities kompetencijų persidengimas, kas savo ruožtu tapo iššūkiu Šaltojo karo metu nusistovėjusiems ir stabiliais vadintiems kariuomenės ir visuomenės santykiams. Tradicinės normatyvinės kariškių ir civilių santykių teorijos nesugebėjo deramai paaiškinti prasidėjusios visuomenės ir kariuomenės santykių kaitos, kadangi vykstantys procesai po truputį peržengia klasikinius kariuomenės ir visuomenės santykių supratimo rėmus – civilinę demokratinę kontrolę ir funkcinių sričių autonomiją, todėl buvo pradėta ieškoti naujų būdų ir metodų kaip identifikuoti vyraujančias kaitos tendencijas visuomenėse/kariuomenėse. Darbe buvo siekiama įrodyti, kad Lietuvos kariuomenėje lygiagrečiai vyksta konvergenciniai procesai (profesionalizavimas ir civilinimas/pilietinimas). . Visuomeninės vertybės pereina į karinę sritį, o tai savo ruožtu mažina kariuomenės unikalumą (autonomiškumą) ir keičia tradicinius... [toliau žr. visą tekstą] / Civil-military relations as a phenomenon invited a greater attention of academic community only after World War II, as the first attempts to define the best way of civil-military cooperation emerged. The collapse of the socialistic block resulted in the decrease in importance of military roles. The changing global security environment influenced some recognizable changes in modern societies (including Lithuanian) of the democratic world as well. Traditional normative civil-military relations theories could not properly describe the changing manner in communication between society and the armed forces, since the ongoing processes go beyond the framework of the classical understanding about civil-military relations: democratic civilian control and the autonomous military,,professionalism“ thus, the attempt was made to look for new ways and methods to identify the prevailing change tendencies in societies and the armed forces. Lithuanian civil society and the armed forces are not an exception in this respect, thus, the main issue of this research was to discuss the blurring boundaries between Lithuanian civil society and the armed forces. This research paper attempts to prove that Lithuanian armed forces are going through the convergence processes, such as professionalization and civilinization. The process of coalescence of social values into the military sphere results in the decreased autonomy of the armed forces as well as change in traditional civil-military relations. The... [to full text]