The theoretical part of the paper discusses the experience of educating extremely capable children in Lithuania and abroad, it also analyses the aspects of capable children‘s perception. In the research section of the paper the artistic – creative and perceptive – sociocultural competences of an 5 – 7 year old child are analysed. The study of the sources of referente has revealed that a highly capable child is likely to display the following qualities: curiousity, liveliness, keenness for exploration, creativity and sensitivity for beauty. The results of the research support the hypothesis that capable children have notable pecularities of perceptive – sociocultural competence: they tend to be intenested in technologies, they are originali n their way of thinking, have broad interests and are especialy good in logical thinking; they also quickly understand new information and use it skillfully.

Tyrimo tikslas – nustatyti gabių mokinių intelekto ir nerimo sąsajas keturioliktaisiais – penkioliktaisiais gyvenimo metais. Šiuo darbu siekiama nustatyti ar gabūs mokiniai patiria aukštesnį nerimo lygį, juos lyginant su vidutinius gabumus turinčiais mokiniais ir ar geriau besimokantys vaikai patiria aukštesnį nerimo lygį lyginant su prasčiau besimokančiais vaikais. Taip pat buvo siekiama sužinoti ar vaikų mokymosi pažangumas priklauso nuo tėvų mokslinių pasiekimų ir ar gabių moksleivių tėvai yra labiau išsilavinę. Tyrimas buvo atliekamas naudojant R. Amthauerio IST-70 testą, vaikų intelektui nustatyti, nerimo lygiui nustatyti buvo naudotas T. A. Нeмчин „Nerimo pasireiškimo skalės“ antrasis testas. Šiomis metodikomis buvo ištirti vienos Kauno gimnazijos 199 mokiniai iš 8 devintųjų klasių, 3 anketos buvo atmestos, dėl neatsakytų klausimų. Gabiųjų mokinių kategorijai buvo priskirti tie mokiniai, kurių IQ lygus arba didesni už 115. Tyrimas atskleidė, kad nerimo lygis nesusijęs su tuo ar vaikas yra gabus, ar pasižymi vidutiniais gebėjimais, statistiškai reikšmingas skirtumas nestebimas (p>0,05). 44,4% geriau besimokančių mokinių patiria aukštą nerimo lygį kai tuo tarpu aukštą nerimo lygį patiria tik 25,3% prasčiau besimokančių mokinių, šios grupės statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,019). Tyrimas atskleidė, kad moksleivių intelektiniai gebėjimai nesusiję su lyties faktoriumi, bet nerimo lygis susijęs – mergaitės pasižymi didesniu nerimu nei berniukai (p<0,0001). Buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to determine a connection between intellect and anxiety of gifted pupils of age 14-15 and to find out whether gifted pupils experience a higher level of anxiety compared to pupils of the average talent, as well as whether pupils who learn well are more anxious than pupils who learn worse. This Master’s thesis also aims to analyze whether pupils’ progressiveness depends on their parents’ study achievements and whether pupils who learn well have better educated parents. R. Amthauer test (IST-70) was used to measure children’s intellect level and T. A. Нeмчин second test of The Scale of Anxiety Manifest was used to measure children’s anxiety level. These methods were used in a survey involving 199 9th year pupils from one Kaunas gymnasium, 3 questionnaires were rejected due to unanswered questions. Pupils, who IQ were equal or more than 115, were classified to gifted children. The research showed that the level of anxiety does not depend on whether a child is gifted or has an average talent, a statistically significant difference was not observed (p>0,05). 44,4 % of pupils who learn well experience a high level of anxiety compared to only 25,3 % of pupils who learn worse and also experience a high level of anxiety, a statistically significant difference was observed (p<0,019). The research also revealed that pupils’ intellectual capabilities do not depend on sex, but the level of anxiety does: girls are more anxious than boys (p<0,0001). It was established... [to full text]