Šio magistro darbo objektas yra lyčių lygybės principo įgyvendinimas viešojo sektoriaus institucijose, ypatingą dėmesį skiriant vyrų ir moterų galimybėms užimti aukščiausias vadovaujančias pareigas. Išanalizavus vadovų priėmimo į darbą proceso etapus, siekiama išsiaiškinti, kas lemia moterų – įstaigos vadovių skaičių. Pagrindinis darbo klausimas yra kokie veiksniai sąlygoja mažesnį moterų skaičių vadovaujančiuose postuose Lietuvos valstybės tarnyboje. Magistro darbe keliamos trys hipotezės: Hipotezė 1. Atrankos į įstaigų vadovų postus procesas turi lemiamos įtakos moterų skaičiui vadovaujančiose pozicijose valstybės tarnyboje. Hipotezė 2. Lyčių lygybės politika Lietuvoje įgyvendinama vertikaliai (sektoriniu principu). Hipotezė 3. Lietuvos sociokultūrinė aplinka neigiamai įtakoja moterų galimybes užimti vadovaujančias pareigas. Kadangi lyčių lygybės politika yra priskiriama horizontaliosioms politikoms, teoriniu darbo pagrindu pasirinktas horizontalusis politikos valdymas. Tačiau moterų ir vyrų problemoms spręsti nepakanka vien politinių priemonių. Todėl, siekiant visapusiškai išnagrinėti pasirinktą temą, darbe remiamasi modeliu, kuriame sujungiami viešosios politikos, individo ir sociokultūrinės aplinkos lygmenys. Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų pažvelgti į moterų atstovavimo sprendimų priėmimo srityje problemą kompleksiškai, įvertinant įvairių kintamųjų įtaką galutiniam rezultatui – mažam moterų skaičiui tarp aukščiausio lygio vadovų Lietuvos valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / The linking of democracy with gender equality is a generally accepted principle. It is widely recognized that women’s equal participation in decision making is not only a demand for simple justice but can also be seen as a necessary condition for states sustainable development and economic growth. Despite the achievements on the legal fronts at both international and national level, the participation of women in decision making as equal partners with men has not yet been achieved. Despite the fact that women constitute over 70 percent of civil servants in Lithuania, they have secured bare 30 percent representation in leading positions. The subject of this master thesis is gender equality in the public sector institutions, with particular emphasis on men's and women's ability to occupy the highest managerial positions. The main question is what factors lead to lower women representation in senior civil service posts in Lithuania. The main tasks of the work are: first, to analyze how the management of gender equality policy influence women's representation in decision-making; secondly, to investigate whether there is a gap between the formal and actual gender equality in Lithuania; thirdly, to ascertain whether the Lithuanian socio-cultural environment is conducive to the growth of the number of women in leading positions; and finally, to examine the impact of the recruitment system on women's ability to become a head of institution. Master thesis poses three hypotheses: The... [to full text]

Lyčių vaidmuo socialinių iniciatyvų kontekste yra itin aktualus, kadangi lygių galimybių integravimas į įmonės veiklą padeda kurti ne tik palankią ir draugišką darbo aplinką darbuotojui, bet ir gerinti įmonės poziciją rinkoje. Socialinės iniciatyvos lyčių atžvilgiu tenkina darbuotojų poreikius: suteikia moterims ir vyrams vienodas galimybes siekti profesinės karjeros, gauti vienodą darbo užmokestį už tą patį darbą, priimti aukščiausio lygio sprendimus, suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir pan. Komunikacinių procesų dėka lyčių lygios galimybės integruojamos į bendrą įmonės veiklos strategiją, o darbuotojai informuojami apie socialiai atsakingas veiklas jų atžvilgiu. Tinkama komunikacija lemia sėkmingą socialinių iniciatyvų įgyvendinimą ir reikšmingą, lūkesčius pateisinantį, rezultatą. Komunikacijos naudą svarbu suprasti tiek organizacijos vadovui, tiek jos darbuotojams, kadangi ji yra ne tik priemonė informacijai pateikti, bet ir organizacijos verslo dalis. Magistro darbo objektas – socialinės iniciatyvos lyčių lygių galimybių atžvilgiu. Darbo tikslas – išanalizuoti įmonių socialines iniciatyvas lyčių lygių galimybių atžvilgiu ir jų komunikaciją. Darbo uždaviniai: išanalizuoti socialinių iniciatyvų sampratą, sritis ir lygmenis; išnagrinėti socialinių iniciatyvų komunikacijos aspektus; pateikti lyčių lygių galimybių integravimo į įmonių socialines iniciatyvas dimensijas; ištirti, kokios socialinės iniciatyvos yra vykdomos verslo įmonėse lyčių lygių galimybių atžvilgiu... [toliau žr. visą tekstą] / The role of genders in the social context is of special relevance, because integration of possibilities for gender equality into activity of the enterprise helps to create not only favourable and friendly environment for the employee, but to improve position of the enterprise in the market. Social responsibility in respect of genders satisfyes the needs of employees: provide equal opportunities for women and men to seek for career, to earn equal wage for the same work, make decisions of highest level, to combine responsibilities of family and work and etc. Through communicative processes posibilities of gender equality are integrated into common working strategy of the enterprise and employees are informed about socially responsible activities done in their respect. Appropiate communication determines successful realisation of social responsibility and significant, coming up to expectations result. It is important to understand the use of communication for both the head of the organisation and it‘s employees, because it is not only a means for giving information, but also part of the business of the organisation. Subject of Master‘s paper – social responsibility in respect of possibilities for gender equality. Aim of the work – to analyse social responsibility in respect of possibilities for gender equality and it‘s communication. Objectives of the work – to analyse conception of social responsibility, it‘s areas and levels; to examine aspects of social responsibility... [to full text]

Lyčių lygybė reiškia, kad abi lytys turi būti vienodai matomos, turi turėti vienodus įgaliojimus, ir teises, taip pat ir galimybes vienodai dalyvauti visose gyvenimo srityse. Pastaraisiais dešimtmečiais nemažai pasiekta šioje srityje, tačiau praktika rodo, kad nelygybė vis dar egzistuoja ir primena, kad tobulėti vis dar yra kur. Todėl šiame darbe nagrinėjamas lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Lietuvoje ir Suomijoje. Suomija pasirinkta kaip palyginamasis atvejis pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirma, Suomija yra viena Baltijos regiono šalių. Antra, Suomija, kaip ir Lietuva, yra viena iš šiandieninių ES šalių. Trečia, Suomija – tai šalis, kurios pasiekimai lyčių lygybės įgyvendinimo srityje 2008 m. pripažinti geriausiais tarp ES narių. Darbo objektas - lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimas Darbo tikslas – atskleisti Suomijos ir Lietuvos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo ypatumus. Darbo uždaviniai: • Aptarti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo aspektus Lietuvoje • Analizuoti lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimą Suomijoje • Ištirti Lietuvos ir Suomijos lyčių lygių galimybių politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus Darbe buvo naudoti šie tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros apžvalga. 2. Teisės aktų analizė. 3. Statistinių duomenų analizė. 4. Lyginamasis ir atvejo tyrimo metodas. Taigi Suomijos, kaip vienos iš efektyviausiai įgyvendinančių lyčių politiką, lyginimas su Lietuva, padėjo atrasti skirtumų ir panašumų, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality means that both sexes should be equally visible, must have the same powers and rights, as well as opportunities to participate equally in all spheres of life. In recent decades, significant progress in this area, but practice shows that inequality still exists and points out that the improvement is still everywhere. Therefore, this work deals with gender equality policy implementation in Lithuania and Finland. Finland has chosen as a comparable case for the few reasons. First, Finland is one of the state of the Baltic region. Secondly, Finland, as well as Lithuania, is one of the EU member states. Third, Finland is a country whose achievements in the field of gender equality in 2008 are recognized as the best among the EU's members. Object - Gender equality policy implementation The aim - to reveal the Finnish and Lithuanian gender equality policy features. Objectives: • To discuss the gender aspects of policy implementation in Lithuania • Analyze the gender equality policy in Finland • Investigate the Lithuanian and Finnish gender equality policy on the similarities and differences The following methods was used at the paperwork: 1. The scientific literature review. 2. Legislative Analysis 3. Statistical analysis of data. 4. And comparative case study method. Finland Therefore, as one of the most implementing gender policy in comparison with Lithuania, helped discover the differences and similarities and assessed to achieve better results in terms of gender... [to full text]