Geninių paukščių apskaitos buvo vykdomos 2007 – 2008 metais, kovo – gegužės mėnesiais. Siekiant, kad surinkti duomenys kuo tiksliau atspindėtų geninių paukščių populiacijų rūšinę ir kiekybinę sudėtį, maršrutai buvo planuojami skirtingose ekologiniu ir antropogeniniu poveikiu aplinkose. Tyrimams buvo pasirinktos 4 skirtingos vietos: Raseinių miškų urėdijos Paliepių girininkijai priklausantis Paliepių miškas, Vilniaus miškų urėdijai Lavoriškių girininkijai priklausantis Lavoriškių miškas, Ignalinos miškų urėdijai Kaltanėnų girininkijai priklausantis Pakretuonės miškas ir Vilniaus miesto Vingio parkas. Apskaitų metu iš viso buvo pastebėtos 7 geninių paukščių rūšys: didysis genys, vidutinis genys, mažasis genys, baltnugaris genys, tripirštis genys, juodoji meleta ir žalioji meleta. Didžiausias rūšių skaičius buvo užregistruotas Vingio parke. Dažniausiai sutinkami buvo didysis genys ir juodoji meleta. Didžiausiu vietinių populiacijų tankumu pasižymi didysis genys. Palyginus 2007 – 2008 metų duomenis, Geninių paukščių populiacijų gausa visose tirtose vietovėse didėjo, tačiau pokyčiai nėra statistiškai patikimi. Nustatyta, kad dažniausios geninių paukščių rūšies – didžiojo genio vietinių populiacijų tankumui didžiausią įtaką turi: pirmojo medžio ardo amžius, medyno medžių rūšių įvairovė ir negyvos medienos kiekis medynuose. / Registration of woodpecker was carried out from March to May in 2007-2008. For the purpose of getting the data which would be as accurate as possible from the aspect of the woodpecker population species and quantity, the routes were planned in the environments differing in ecological and anthropological effect. 4 different sites were chosen for the research: Paliepiai forest that belongs to Paliepiai forestry of Raseiniai forester’s district, Lavoriskes forest that belongs to Lavoriskes forestry of Vilnius forester’s district, Pakretuone forest that belongs to Kaltanenai forestry of Ignalina forester’s district and Vilnius city Vingis Park. During registration 7 species of woodpeckers were observed: great spotted woodpecker, middle spotted woodpecker, lesser spotted woodpecker, white – backed woodpecker, three – toed woodpecker, black woodpecker and green woodpecker. The largest number of species was registered in Vingis Park. The species that are found most often are the great spotted woodpecker and the black woodpecker. The great spotted woodpecker is known for the greatest density of local populations. By comparing the data of 2007-2008 the abundance of populations of woodpeckers increased in all the surveyed sites, however, the changes are not statistically reliable. It has been found out that the density of the most frequent species of woodpeckers, i.e. the great spotted woodpecker, is most influenced by the following factors: the age of the first layer of the tree... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami ilgalaikio supaprastinto žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos įtaka žieminių kviečių agrocenozei tyrimo rezultatai. Darbo objektas – pagrindinio žemės dirbimo būdai žieminiams kviečiams. Darbo metodai: buvo tirti tokie žemės dirbimo būdai: 1) įprastinis arimas 23–25 cm gyliu; 2) seklusis arimas 12–14 cm gyliu; 3) gilusis purenimas 23–25 cm gyliu; 4) seklusis purenimas 12–15 cm gyliu; 5) tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą. Atlikti šie stebėjimai: Dirvos agrocheminių savybių nustatymas, piktžolėtumo nustatymas, žieminių kviečių daigų tankumas, sliekų kiekis dirvoje, produktyvių stiebų tankumas, derliaus apskaita, bei 1000 grūdų masė. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad tiesioginė sėja, bei gilusis purenimas esmingai padidino trumpaamžių piktžolių daigų tankumą žieminių kviečių pasėlyje, o taikant seklaus purenimo būdą esmingai padidėjo daugiamečių piktžolių daigų tankumas lyginant su įprastai suarta dirva. Žieminių kviečių vegetacijos pabaigoje esmingai padidėjo daugiamečių piktžolių masė sekliai artuose, giliai purentuose ir sekliai purentuose laukeliuose, lyginant su įprastiniu arimu. Įprastinį arimą pakeitus giliu purenimu, sekliu purenimu ir tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą, atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai nustatyta esmingai didesnis dirvinio garstuko daigų tankumas. Taikant ilgalaikę tiesioginę sėją žieminių kviečių vegetacijos pabaigoje nustatyta esmingai didesnis paprastosios rietmenės daigų skaičius ir masė... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis presents the results of the investigation of effects of long-term reduced tillage and direct seeding on winter wheat agrocenoses. Object of work – are the main methods of tillage for winter wheat. Research methods: the following tillage methods were investigated: 1) conventional ploughing at the depth of 23–25 cm, 2) shallow ploughing at the depth of 12–14 cm, 3) deep loosening at the depth of 23–25 cm, 4) shallow loosening at the depth of 12–15 cm; 5) direct seeding into uncultivated soil. The following sampling were performed: soil agrochemical properties, weed abundance, winter wheat seedling density, quantity of earthworms in soil, productive stems density, yield and 1000 grain weight. Results. It was found that direct seeding and deep loosening substantially increased the annual weed seedling density of winter wheat crop, while the shallow method of loosening significantly increased weed seedling density compared to normal ploughing soil. The mass of perennial weeds has increased substantially at the end of the winter wheat growing season in shallow ploughing, deeply loosened and shallow ploughing plots compared to conventional ploughing. When normal ploughing was replaced with deep loosening, shallow loosening and direct seeding in the uncultivated soil after the recurrence of winter wheat vegetation, the density of Sinapis arvensis L. shoots increased significantly. When applying long-term direct seeding at the end of winter wheat growing season, the... [to full text]