1 |
Elninių žvėrių gausumo kitimas Rytinėje Lietuvos dalyje bei stirninų ir tauriųjų elnių ragų morfometrinės charakteristikos skirtingose teritorijose / Abundance variation of cervids in east lithuania and antlers morphometric characteristics of deer and roe deer in different areasUmbrasas, Dainius 25 June 2014 (has links)
Elninių žvėrių gausumo kitimas rytinėja Lietuvos dalyje 2004 - 2010 metais. Taip pat tauriųjų elnių bei stirninų sumedžiotų 2006 - 2009 metais morfometrinės ragų charakteristikos. Pietvakarių Lietuvoje pagal keletą požymių patikimai skyrėsi stirninų ragų morfometrija lyginant su kitomis Lietuvos dalimis. / This research is made to estimate live stock of Cervidae family animals in east Lithuania territory during winter seasons of 2004 - 2010. Also evaluate 2006 - 2009 in Lithuania hunted roe deer and red deer precious antlers morphometric features of development and differences in individual parts of Lithuania.
|
2 |
Pilkojo kiškio Lepus europaeus paplitimas ir gausumas miškingose Vilniaus apylinkių teritorijose / The spread and quantity of European hare in Vilnius town timberlandsČivilytė, Renata 08 June 2004 (has links)
There was conducted a research of European hare spread in Northern Vilnius region, while chosen 5 static areas for research (Verkiu park, Karolinishkiu forest, Vanagines forest, Sheshkines Ozo woodland and Kalnu park), during cold seasons in 2003-2004. The relative spread of European hare was rated quantifiable looking at the animals’ traces in the snow. Steps were counted in the ranges of 100 meters in various kinds of timberlands (firs, bushes, leafy forest, mixed forest, pines). There was noted that European hare lives in various static areas. The highest quantity of hare steps were found in Verkiu and Vanagines forests (0,52 step per 100 meters), lowest – Karolinishkiu park (0,24 step per 100 meters). European hare steps spread by the kind of timberland was the following: highest – bushes 28,7%, lowest – firs 6,1%. Looking for the European hare steps in Northern town areas, the steps nearest to the city centre were found in Sheshkine catchmen area (800 meters from Gedimino street). It is noted, that European hare is meaningful in the aesthetical kind of view and looking at it as a hare sort, it is advisable to preserve it in Vilnius town timberlands as well as open areas.
|
3 |
Smulkiųjų žinduolių bendrijos pokyčiai Zarasų rajone / Seasonal changes in small mammal community in zarasai districtGudaitė, Aušra 08 September 2009 (has links)
Smulkieji žinduoliai – labai plačiai ir visapusiškai ištirta žinduolių grupė tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Yra atliekami smulkiųjų žinduolių faunos, atskirų jų rūšių santykinio gausumo ir biotopinio pasiskirstymo tyrimai, registruojama rūšinė sudėtis ir kt., tačiau tyrimai daromi tik vegetaciniu metų periodu, o panašių tyrimų žiemos sezono metu mūsų šalyje beveik nėra (vieninteliai – 2003m. O. Atkočaičio duomenys). Šio tyrimo tikslas buvo ištirti sezoninius žinduolių bendrijos kitimus Zarasų rajone, Kumšos ir Pailgio kaimuose, įvertinant smulkiųjų žinduolių populiacijos gausumą, aptikimo dažnį, amžinę, lytinę sudėtį dviejų metų nevegetacinių sezonų metu, palyginant pagaunamų individų gausumą su sniego dangos storiu bei oro temperatūra, nustatant smulkiųjų žinduolių rūšinės struktūros kitimus, taip pat patikrinant, ar žiemą sugautų kirstukų, pelių ir pelėnų viršutinio ir apatinio žandikaulio matmenų vidurkiai skiriasi nuo sugautų rudenį (tai galėtų būti naudojama tiriant plėšriųjų paukščių ir pelėdų mitybą įvairiu metų laiku, nustatant grobio svorį ir amžių iš liekanų atrajose). Tyrimai atlikti žiemos sezono metu nuo 2004 m., lapkričio mėn. iki 2005 m. balandžio mėn., pabaigos ir nuo 2005 m., spalio mėn., iki 2006 m., balandžio mėn. pabaigos Zarasų rajone, Imbrado seniūnijoje, Kumšos ir Pailgio kaimuose, šalia Ilgelio ežero. Buvo pastatyti 3295 spąsteliai ir sugauti 427 smulkieji žinduoliai, priklausantys 9 rūšims: paprastasis kirstukas (Sorex araneus L.), kirstukas... [toliau žr. visą tekstą] / There are lots of investigations of small mammal communities not only in Lithuania, but in other countries as well. But that is to say, majority of these researches are made in vegetative season of the year and winter data on small mammal communities are lacking. The aim of this investigation was to investigate seasonal changes in small mammal community in non – vegetative season in Zarasai district. Objectives of the research were to analyze published data of similar research from Lithuania and other countries as well, snap-trap and examine small mammals from study area in non-vegetative season, evaluate the abundance of small mammal populations, frequency of detection, the composition of age and sex, to estimate changes in small mammal community structure using Shannon-Wiener diversity index (H) and Simpson’s dominance index (c), to analyse the influence of snow cover depth and air temperature on small mammals abundance and to investigate, whether mandibular and maxillary measurements in shrews, mise and voles differ between winter and non-winter periods. In current investigation small mammals were snap-trapped all winter season (from October to the end of April) of 2004–2005 and 2005 – 2006 in the East Lithuania, Zarasai district, near lake Ilgelis, in the former farmstead territories. Total number of the trap-days in 13 (2004/05) and 19 (2005/06) trapping sessions was 3295 and 427 individuals of nine small mammal species were trapped: common shrew (Sorex araneus), pygmy... [to full text]
|
4 |
Elninių žvėrių gausa, biotopinio pasiskirstymo palyginimas Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos Nacionalinių parkų ir Raseinių rajono miškuose / The stock and comparison of biotopical distribution of cervids in the forests of aukštaitija, žemaitija, dzūkija national parks and county of raseiniaiDambrauskis, Tomas 25 June 2014 (has links)
This research is made to estimate live stock and biotopical distribution of Cervidae family animals in northern part of Aukstaitija National park and in Zemaitija National park’s Ploksitne forest during winter seasons of 2006 – 2009. Also in Dzukija National park’s Zervynu forest and in Raseiniai County’s two forests. These animals are important part of hunting economy. They are effecting their environment simply through nourishment and the result of this relation comes back. These animals are a great part of forest’s ecosystem also they are affected by anthropological factors, such as hunt ant poach. There were made accountings of these animals according to selected tracks, these stock takings were made according to MacCain’s method. Later the results were extrapolated to show proportional amount of these animals during three year’s winter seasons and to know the results of biotopical distribution of these animals. It was estimated, that moose density in Aukstaitija National park was decreasing and in County of Raseiniai was increasing, while in Zematija and Dzukija National parks stayed stable. Red deer density in Aukstaitija, Zemaitija National parks and County of Raseiniai was increasing all the time, while in Dzukija national park stayed stable. Roe deer density fluctuated narrowly in all experimented areas except in County of Raseiniai notably increased. Biotopical distribution of Cervidae family animals in all experimented areas is further: moose mostly likes swamps... [toliau žr. visą tekstą] / This research is made to estimate live stock and biotopical distribution of Cervidae family animals in northern part of Aukstaitija National park and in Zemaitija National park’s Ploksitne forest during winter seasons of 2006 – 2009. Also in Dzukija National park’s Zervynu forest and in Raseiniai County’s two forests. These animals are important part of hunting economy. They are effecting their environment simply through nourishment and the result of this relation comes back. These animals are a great part of forest’s ecosystem also they are affected by anthropological factors, such as hunt ant poach. There were made accountings of these animals according to selected tracks, these stock takings were made according to MacCain’s method. Later the results were extrapolated to show proportional amount of these animals during three year’s winter seasons and to know the results of biotopical distribution of these animals. It was estimated, that moose density in Aukstaitija National park was decreasing and in County of Raseiniai was increasing, while in Zematija and Dzukija National parks stayed stable. Red deer density in Aukstaitija, Zemaitija National parks and County of Raseiniai was increasing all the time, while in Dzukija national park stayed stable. Roe deer density fluctuated narrowly in all experimented areas except in County of Raseiniai notably increased. Biotopical distribution of Cervidae family animals in all experimented areas is further: moose mostly likes swamps... [to full text]
|
5 |
Kai kurių Lietuvos upių moliuskų bendrijų sandaros kaita upės kontinuume / Change of mollusc assemblage structure in a river continuum of some rivers of lithuaniaButkus, Rokas 27 June 2014 (has links)
Pagrindinis šio darbo tikslas buvo ištirti hidromorfologinių upės savybių ir invasinės rūšies, Dreissena polymorpha poveikį vandens moliuskų bendrijų struktūrai. Pasirinktos penkios tyrimų upės: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė ir Žeimena. Taipogi atliktas laboratorinis eksperimentas, įvertinti dreisenos apaugimo poveikį Unio pictorum somatiniam augimui. Tyrimo metu, iš viso rasta 31 vandens moliuskų rūšis. Didžiausia rūšinė įvairovė nustatyta šaltavandenėjeVerknės upėje (22 rūšys), o mažiausia, 7 rūšys – šiltavandenėje Lakajos upėje. Pirmą kartą Lietuvos gėluosiuose vandenyse, Vilkokšnio ežere ir Verknės upėje aptikta Potamopyrgus antipodarum rūšis. Buvo tikrinta hipotezė, kad didžiausias dreisenų gausumas yra upės ištakose, o upės kontinuume jis mažėja. Ryškiausias dreisenų poveikis vietinėms vandens moliuskų bendrijoms nustatytas ties ištakomis, kur šios invazinės rūšies gausumas ir biomasė didžiausi. Šis poveikis gradientiškai mažėja nuo ištakų link žiočių. Be to, buvo tikrintas hidromorfologinių upės savybių, tokių kaip gruntas, srovės greitis, poveikis moliuskų gausumui, biomasei ir bioįvairovei. Nustatyta, kad substratas, srovės greitis ir pati upė turi reikšmingos įtakos moliuskų gausumui ir biomasei. Bioįvairovę reikšmingai įtakojo tik grunto tipas. Taip pat, tikrinta hipotezė, kad nedidelis dreisenų apaugimas neturi reikšmingo poveikio Unio pictorum individų somatiniam augimui. Nenustatyta reikšmingų skirtumų tarp eksperimentinių grupių sausosios biomasės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work was to investigate the effect of hydromorphological features of the rivers and invasive species to the molluscs community structure. The selected rivers were: Babrungas, Lakaja, Peršokšna, Verknė and Žeimena. In these rivers mollusc abundance, biomass, biodiversity and dominance were examined. What is more, the laboratory experiment was made to check the influence of infestation of Dreissena polymorpha on Unio pictorum mussel somatic growth. Durind the study, 31 species of freshwater molluscs were found in 5 examined rivers. The bigest species richness was found in a coldwater river Verknė (22 species) and the lowest – in warmwater river Lakaja (7 species). First time in a freshwaters of Lithuania, invasive species Potamopyrgus antipodarum was found in a lake Vilkokšnis and Verknė river. The hypothesis, that dreissena is most abundant near the outfall and decreases in the continuum of the rivers was tested. The most significant effect of Dreissena polymorpha to the mollusc communities was found to be near the outfall of the rivers, where its abundance and biomass are biggest. This effect declines, because zebra mussel abundance and biomass decreases in the continuum of the river. What is more, the effect of hydromorphological features, such as substrate and current speed, of the rivers to mollusc abundance, biomass and biodiversity was studied. Substrate, current speed and river were found to have significant effect to the abundance and biomass... [to full text]
|
6 |
Ignalinos rajono, Antagavės ir Stagalėnų kaimų apylinkių naktiniai makrodrugiai / The moths of antagavė and stagalėnai villages (ignalina district)Šakalytė, Simona 27 June 2014 (has links)
Drugiai Lietuvoje tiriami jau seniai, tačiau dažniausiai tai buvo epizodiniai tyrimai. Yra mažai duoneų apie konkrečios vietovės drugių bendrijas. Šiame darbe aprašomi Ignalinos rajono, agrarinio kraštovaizdžio naktinių makrodrugių tyrimų metodai ir rezultatai. Tirti drugiai priklauso antšeimiams Geometroidea, Bombycoidea, Drepanoidea, Lasiocampoidea, Noctuoidea ir Hepialoidea. Tyrimų medžiaga buvo renkama 2008-2010 m. Antagavės ir Stagalėnų apylinkėse (Ignalinos rajonas), nuo gegužės iki lapkričio. buvo naudojama Jalo modelio šviesinė vabzdžių gaudyklė su Philips ML 160W lempa. Marinimui naudotas etilacetatas. Antagavėje buvo rastos 169 drugių rūšys, Stagalėnuose 201, surinkti iš viso 13244 individai. Stagalėnai yra Aukštaitijos nacionaliniame parke. Šiose apylinkėse rasta 33% visų parke žinomų drugių rūšių. Nenustatyta eudominantinių ir dominantinių rūšių. Gausiausios rūšys buvo Rivula sericealis (sudarė 3,89% visų bendrijos individų), Xestia (Megasema) c-nigrum (3,41%), Caradrina (Caradrina) morpheus (3,12%). 26 rūšys sudarė daugiau nei 1% visų bendrijos drugių individų. Gausiausios rūšys Antagavėjė buvo Noctua pronuba (7,96%) ir Caradrina morpheus (6,39%). Tai dominantinės rūšys šioje vietovėje. Didžiausias drugių rūšių ir individų gausumas buvo liepos mėnesį. / Lithuanian moths (Lepidoptera) were studied by various researchers for a long time, but mostly only episodic studies were carried on. There are little data concerning nocturnal Lepidoptera investigations of concrete district. Methods and results of nocturnal macrolepidoptera research in agricultural landscape in Ignalina administrative district are described in this work. Analyzed species belong to superfamilies Geometroidea, Bombycoidea, Drepanoidea, Lasiocampoidea, Noctuoidea and Hepialoidea. The material of nocturnal Lepidoptera was collected in Antagavė and Stagalėnai localities (Ignalina administrative district) during May and October 2008-2010. Jalas model automatic light trap with Philips ML 160W lamp bulb was used. Ethyl acetate was used as a killing agent. There were 169 moth species collected in Antagavė and 201 in Stagalėnai with the total number of 13244 individuals. Stagalėnai is in Aukštatija national park. In this village found 33% of the national park known species. There was no eudominants or dominants. The most abundant species were Rivula sericealis (species made 3,89% of all individuals in Stagalėnai), Xestia (Megasema) c-nigrum (3,41%), Caradrina (Caradrina) morpheus (3,12%). 26 macrolepidoptera species made more than 1% of all individuals. They characterise the community. Most abundant species in Antagavė were Noctua pronuba (7,96%) and Caradrina morpheus (6,39%). They are dominants in this territory. Greatest abundance of species and individuals was... [to full text]
|
7 |
Antropogeninio poveikio įtaka Vidzgirio botaninio draustinio retiems augalams / Antropogenic Effect To The Rare Plants In The Botanical Conservation Area Of VidzgirisStaniulytė, Erika 16 August 2007 (has links)
Magistro baigiamąjį darbą sudaro 57 puslapiai. Jame yra 8 lentelės, 31 paveikslėliai, 44 literatūros šaltiniai ir 13 priedų.
Magistro darbe tiriama antropogeninio poveikio įtaka Vidzgirio botaninio draustinio retiems augalams.
Darbo objektas- reti augalai augantys Vidzgirio botaninio draustinio teritorijoje.
Darbo tikslas- įvertinti retų augalų dinamiką per pastaruosius metus ir ieškoti priemonių jų išlikimui.
Darbo metodai- retų augalų gausumui nustatyti naudojomės Botanikos instituto parengta monitoringo metodika (Parengta Zigmanto Gudžinsko 2001 m. Botanikos institutas, Floros ir geobotanikos laboratorija). Aprašant augavietę kiekvienos rūšies augalų gausumas ir padengimas vertinami balais pagal Braun- Blanquet skalę .
Atlikus tyrimus ir įvertinus retų augalų paplitimą nustatyta, kad 7 iš 11 rastų retų augalų auga antropogeninio poveikio zonoje Jų augavietės yra šalia upelio, piliakalnio ir mokomojo tako. Šios vietos yra gausiai lankomos. Reti augalai augantys Vidzgirio botaniniame draustinyje nukenčia nuo intensyvios rekreacijos, kirtimų, šiukšlių.
Tyrimų metu nustatyta, kad sumažėjo tamsialapio skiautalūpio individų skaičius. Pagausėjo plačialapės klumpaitės individų skaičius. Rastos naujos retų augalų augavietės.
Norint užtikrinti saugomų augalų augaviečių stabilumą, ypač vertinguose miško sklypuose reikia taikyti tokį patį ūkininkavimo režimą, kaip I grupės miškuose, visoje draustinio teritorijoje vengti bet kokių introdukuotų augalų rūšių sodinimo, sureguliuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Final master degree work of University, 57 pages, 31 figures, 8 tables, 36 references, 44 appendix.
Master degree work cover the studies of antropogenic effect to the rare plants, which are growing in the botanical conservation area of Vidzgiris.
The object of research- rare plants growing in conservation area of Vidzgiris.
The aim of research- to evaluate dynamic over the recently years of rare plants and to seek measures for their survival.
These methods were used while writing the work: for the identifying superfluity of rare plants the monitoring methods were applied prepared by the Botanical Institute (prepared by Zigmantas Gudžinskas 2001, Botanical Institute, in Flora and Geobotany laboratory). By using descriptive method it was evaluated the superfluity and coating of every sort of plant for populations association using Braun- Blanquet rates scale.
After research and evaluating spread of rare plants instituted that 7 of 11 rare plants are growing in the zone of antropogenic effect. They growing places are near the stream, mound and educational path. Rare plants in the botanical conservation area of Vidzgiris are influencing by intensive recreation, deforestation, rubbish.
At the time of research estimated that number of Epipactis atrorubens has decreased. Number of Cypripedium calceolus has increase. Were found new places were rare plants can grow.
That to secure protected rare plants growing places is need to fit farming mode like in the I group forest... [to full text]
|
8 |
Margojo upėtakio (Salmo trutta fario L.) paplitimas, biologija, populiacinė ir genetinė struktūra Lietuvoje / Brown trout (salmo trutta fario l.) - distribution, biology, population and genetic patterns in lithuaniaSkrupskelis, Kęstutis 08 September 2009 (has links)
Reziumė Darbe tiriamas margojo upėtakio paplitimas, biologija, populiacinė ir genetinė struktūra Lietuvoje. Tyrimai buvo atliekami 2002-2005 m.m. 15-oje Lietuvos upių ir upelių, priklausančių 5 upių baseinams: Neries, Šventosios, Ventos, Žeimenos ir Merkio. Nustatyta, kad upėtakis paplitęs daugiau nei 180 upių, tokių upių kriterijai atitinka pagrindinius lašišinėms upėms keliamus reikalavimus: žema vidutinė vandens temperatūra (maksimali vidutinė vandens temperatūra vasaros metu nesiekia +12Co), geras prisotinimas deguonimi ištisus metus (ištirpusio vandenyje deguonies kiekis >7 mg/l), žemas eutrofizacijos lygis (vagos užaugimas <30%), didelis vidutinis srovės greitis (>0,3 m/s). Tirtose upėse aptiktos 32 žuvų ir apskritažiomenių rūšys priklausančios: 7 būriams ir 12 šeimų. Gausiausia rūšimis buvo karpinių žuvų šeima, net 16 rūšių. Nustatyta, kad margasis upėtakis, tirtose upėse, kartu su kūjagalviu, šlyžiu, raine ir strepečiu sudarė bendrijos branduolį (remiantis Johnsen‘u (1978) tai konstantinės rūšys). Daugiametis (2002-2005 m. m.) vidutinis upėtakių tankis buvo 8,57 ind/100m2 ir svyravo 6,00-10,54 ind/100m2 ribose, vidutinė biomasė buvo 313,35 g/100m2 ir varijavo 251,04-359,06 g/100m2 ribose. Pagal upėtakių tankį amžinėse grupėse ryškiai išsiskyrė 0+ ir 1+ amžiaus grupių individai, (51,30 ir 34,03% populiacijos), o pagal biomasę dominavo 1+ ir 2+ amžinės grupės (38,27 ir 29,15 % populiacijos). Greičiausiai upėtakiai auga pirmaisiais gyvenimo metais. 0+ upėtakiai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Distribution, biology, population and genetic patterns of brown trout (Salmo trutta fario L.) in Lithuanian evaluated on this master thesis. Data were collected during 2002-2005 years in 15 rivers in the Neris, Sventoji, Venta, Zeimena and Merkys river basins. There are more than 180 rivers where lively populations of brown trout are found in Lithuanian. Those rivers comply with Salmon rivers requirements and have favourable characteristics for salmonidae fishes: low average annual water temperature (<+12oC); fine oxygen regime all-year round (disolved oxygen amount > 7 mg/l); low level eutrophication and flow exceeding 0,3 m/s. 32 species of fishes and cyclostomata subject to 7 orders and 12 families were found in the investigated rivers. Majority of species (16) belongs to Cyprinidae family. Brown trout, bullhead, stone loach, minnow and dace were most abundant constant species and form core in fish communities in investigated rivers. Mean annual density of brown trout was 8,57 ind./100m2 and varied from 6,00 to 10,54 ind/100m2 , mean biomass was 313,35 g/100m2 and varied in 251,04-359,06 g/100m2 range. 0+ and 1+ age brown trout were most abundant among all age groups (take 51,30 and 34,03% part on population), biomass dominant age groups were 1+ and 2+ (38,27 and 29,15 %). Maximum pace or growth observed on first year living. 0+ age group trout reached 9,12 cm of length (L) and 7,9 g weight (Q, g); 1+ - 16,77 cm length and 50,1 g weight. Pace of growth depends on... [to full text]
|
9 |
Peliniai graužikai (Myomorpha) Vilniaus mieste / Mouse-Like rodents (myomorpha) in vilnius cityGulbickij, Vitalij 26 June 2014 (has links)
Pelinių graužikų įvairovė, gausumas ir paplitimas buvo tyriamas Pavilnių, Verkių regioniniuose parkuose ir Naujakiemio kaime (Vilniaus rajonas). Graužikų tyrimai šiose teritorijuose buvo vykdyti 2005 - 2008 metais. Buvo užregistruota 9 rūšių peliniai graužikai: dirvinė pelė (Apodemus agrarius), geltonkaklė pelė (A. flavicollis), pelė mažylė (Micromys minutus), rudasis pelėnas (Myodes glareolus), vandeninis pelėnas (Arvicola amphibius), paprastasis pelėnas (Microtus arvalis), pelkinis pelėnas (M. oeconomus), pievinis pelėnas (M. agrestis), ondatra (Ondatra zibethicus). Pelinių graužikų gausumas per šiltąjį sezoną gali padidėti nuo 3 iki 4 kartų. Buvo nustatyta, kad sausos žolės ir krūmų deginimas pavasari stipriai įtakoja pelinių graužikų gausumą, ypač rudųjų pelėnų. / Mouse-like rodents diversity, distribution and abundance were studied in the Pavilniai, Verkiai regional parks and of Naujakiemis village (Vilnius region). The state of rodents was evaluated in this territory for the period 2005 – 2008. A total of 9 mouse-like rodent species were registered during this investigation: field mouse (Apodemus agrarius), yellow-necked mouse (A. flavicollis), harvest mouse (Micromys minutus), bank vole (Myodes glareolus), water vole (Arvicola amphibius), common vole (Microtus arvalis), tundra vole (M. oeconomus), field vole (M. agrestis), muskrat (Ondatra zibethicus). Mouse-like rodents abundance during the warm season may increase from 3 to 4 times. Were found that in dry grass and shrub burning in the spring strongly influenced mouse-like rodents abundance, especially of bank vole.
|
10 |
Epigėjinių žygių rūšinė sudėtis ir pasiskirstymas Pašilės girininkijos lapuočių medynuose / Species composition and dynamics of adult’s activity of ground beetles (Carabidae) in deciduous forest of PašilėMulerčikas, Povilas 14 January 2009 (has links)
Darbo tikslas: nustatyti žygių rūšinę sudėtį ir pasiskirstymą Pašilės girininkijos lapuočių medynuose.
Darbo objektas: Žygiai ( Coleoptera, Carabidae ) Pašilės girininkijos lapuočių medynuose.
Darbo metodai: Stebėjimai buvo vykdomi 2007 metais Pašilės girininkijos lapuočių medynuose. Buvo išskirti penki miško tipai (jie skyrėsi augavietės sąlygomis), kuriuose buvo įtaisyta 50 Barberio žeminės gaudyklių. Kiekviename miško tipe nustatoma dominuojanti rūšis, rūšių individų skaičius, dominantų sezoninis aktyvumas, rūšinės įvairovės rodiklis, ekologinė ir zoogeografinė žygių charakteristika.
Darbo uždaviniai: vykdyti žygių rinkimą Pašilės girininkijos lapuočių medynuose 2007m.,
apdoroti gautus duomenis, išanalizuoti žygių rūšinės sudėties ypatumus atskiruose miško tipuose.
Darbo rezultatai: Tyrimo metu penkiuose miško tipuose buvo sugauta 11801 žygių, atpažintos 53 žygių rūšys, priklausančios 26 gentims. Tiriant žygių rūšis buvo nustatyta, kad viena jų (Calosoma inquisitor) įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Tiriant žygių gausumo sezoninę dinamiką išskirti du pakilimai: gegužės - birželio mėn. ir rugpjūčio mėn.. Žygių rūšinės įvairovės rodiklis atskiruose miško tipuose svyravo nuo 1,411 kiškiakopūstiniame ąžuolyne, iki 2,549 žibuokliniame – kiškiakopūstiniame uosyne. Atliekant tyrimo analizę išryškėjo tendencija, kad rūšinė įvairovė daugiausiai priklauso nuo dirvožemio drėgnumo ir derlingumo. Kuo derlingesnis ir drėgnesnis dirvožemis tuo didesnė žygių rūšinė įvairovė.
Remiantis... [toliau žr. visą tekstą] / Object: to define specific composition and distribution of carabid beetles at different forest types at Aukštasis tyras Mire Reserve.
Subject: Pašilės
Methods: Observations were performed in 2007. At 5 forest types 50 Barber's ground traps were equipped. Dominating species, number of species individuals, seasonal activity of dominating species, index of species variety, ecological and zoographical characteristics of carabid beetles were ascertained at each forest type.
Tasks: 1. To set the link between forest type and existing species composition of carabid beetles.
2. To study the subordination between richness of carabid beetles and forest type.
Results: During the study at 5 forest types 11801 carabid beetles were caught, 53 species of carabid beetles which belong to 26 genera were recognized. During the study of carabid beetle species it was established that one of them (Calosoma inquisitor) was included into the Red Book of Lithuania. Studying the seasonal dynamics of carabid beetle richness two peaks were set: in may ¬June and August.
Carabid beetle species variety at different forest types fluctuated from 1,411 at Oksalido – Quercetum to 2,549 at Hepatico-oksalido Fraxinetum. Making an evaluation of the study a tendency emphasised that species variety mostly depends on soil humidity and productivity. The more productive and humid the soil is, the bigger species variety of carrabid beetles is.
Evaluating all collected carabid beetle species according to zoogeographical... [to full text]
|
Page generated in 0.0364 seconds