Reziumė Darbe tiriamas margojo upėtakio paplitimas, biologija, populiacinė ir genetinė struktūra Lietuvoje. Tyrimai buvo atliekami 2002-2005 m.m. 15-oje Lietuvos upių ir upelių, priklausančių 5 upių baseinams: Neries, Šventosios, Ventos, Žeimenos ir Merkio. Nustatyta, kad upėtakis paplitęs daugiau nei 180 upių, tokių upių kriterijai atitinka pagrindinius lašišinėms upėms keliamus reikalavimus: žema vidutinė vandens temperatūra (maksimali vidutinė vandens temperatūra vasaros metu nesiekia +12Co), geras prisotinimas deguonimi ištisus metus (ištirpusio vandenyje deguonies kiekis >7 mg/l), žemas eutrofizacijos lygis (vagos užaugimas <30%), didelis vidutinis srovės greitis (>0,3 m/s). Tirtose upėse aptiktos 32 žuvų ir apskritažiomenių rūšys priklausančios: 7 būriams ir 12 šeimų. Gausiausia rūšimis buvo karpinių žuvų šeima, net 16 rūšių. Nustatyta, kad margasis upėtakis, tirtose upėse, kartu su kūjagalviu, šlyžiu, raine ir strepečiu sudarė bendrijos branduolį (remiantis Johnsen‘u (1978) tai konstantinės rūšys). Daugiametis (2002-2005 m. m.) vidutinis upėtakių tankis buvo 8,57 ind/100m2 ir svyravo 6,00-10,54 ind/100m2 ribose, vidutinė biomasė buvo 313,35 g/100m2 ir varijavo 251,04-359,06 g/100m2 ribose. Pagal upėtakių tankį amžinėse grupėse ryškiai išsiskyrė 0+ ir 1+ amžiaus grupių individai, (51,30 ir 34,03% populiacijos), o pagal biomasę dominavo 1+ ir 2+ amžinės grupės (38,27 ir 29,15 % populiacijos). Greičiausiai upėtakiai auga pirmaisiais gyvenimo metais. 0+ upėtakiai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Distribution, biology, population and genetic patterns of brown trout (Salmo trutta fario L.) in Lithuanian evaluated on this master thesis. Data were collected during 2002-2005 years in 15 rivers in the Neris, Sventoji, Venta, Zeimena and Merkys river basins. There are more than 180 rivers where lively populations of brown trout are found in Lithuanian. Those rivers comply with Salmon rivers requirements and have favourable characteristics for salmonidae fishes: low average annual water temperature (<+12oC); fine oxygen regime all-year round (disolved oxygen amount > 7 mg/l); low level eutrophication and flow exceeding 0,3 m/s. 32 species of fishes and cyclostomata subject to 7 orders and 12 families were found in the investigated rivers. Majority of species (16) belongs to Cyprinidae family. Brown trout, bullhead, stone loach, minnow and dace were most abundant constant species and form core in fish communities in investigated rivers. Mean annual density of brown trout was 8,57 ind./100m2 and varied from 6,00 to 10,54 ind/100m2 , mean biomass was 313,35 g/100m2 and varied in 251,04-359,06 g/100m2 range. 0+ and 1+ age brown trout were most abundant among all age groups (take 51,30 and 34,03% part on population), biomass dominant age groups were 1+ and 2+ (38,27 and 29,15 %). Maximum pace or growth observed on first year living. 0+ age group trout reached 9,12 cm of length (L) and 7,9 g weight (Q, g); 1+ - 16,77 cm length and 50,1 g weight. Pace of growth depends on... [to full text]

Seeking for a sustainable exploitation of the populations of commercialy valuable fish species without causing danger to their genetic resources it is necessary to amass extensive data about the population genetic structure of this fish species. When preparing the thesis a total of 221 eels and 262 perch were analysed. Fish samples collected in Lithuania and Latvia were studied using microsatellite DNA, the mtDNA D-loop region and mtDNA cyt b markers. Original primer pairs Ang1 and Ang2 have been designed for the mtDNA analysis of the eel. On the basis of the Anguilla genus species mtDNA D-loop region data obtained during work it can be stated that inland and territorial water bodies of Lithuania contain no A. japonica and A. rostrata species. The molecular investigations carried out indicate that the population genetic structure of the European eel is characterized by the genetic mosaic, which is formed due to the existence of reproductively isolated groups. Statistically significant genetic differentiation between the eel groups naturally recruited to Lithuania and Latvia and introduced to Lithuanian lakes has not been determined (p > 0.05). However, the eels stocked into different lakes of Lithuania differ in their genetic diversity. Pairwise comparisons of the Lithuanian and Latvian perch populations based on the mtDNA D-loop region data revealed that the perch population of Lake Drūkšiai was statistically significantly (p < 0.05) different from all other perch... [to full text] / Siekiant tvariai eksploatuoti verslinių žuvų populiacijas nesukeliant pavojaus jų genetiniams resursams būtina sukaupti daug duomenų apie šių rūšių populiacinę-genetinę struktūrą. Iš viso tyrimams panaudoti 221 unguriai ir 262 ešeriai. Lietuvoje ir Latvijoje surinkti žuvų audinių pavyzdžiai tirti naudojant mikrosatelitinės DNR, mtDNR D-kilpos regiono ir mtDNR cyt b žymenis. Ungurių mtDNR analizei sukurtos originalios Ang1 ir Ang2 pradmenų poros. Remiantis disertacinio darbo metu atliktais Anguilla genties rūšių mtDNR D-kilpos regiono tyrimais, galima teigti, jog šiuo metu A. japonica ir A. rostrata rūšių, tiek tirtuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, tiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra. Atlikti molekuliniai tyrimai rodo, kad europinio upinio ungurio populiacinė-genetinė struktūra pasižymi genetine mozaika, kurios susiformavimą lemia reproduktyviai izoliuotos grupės. Tarp natūraliai į Lietuvą ir Latviją atplaukusių ir introdukuotų Lietuvos ežeruose ungurių grupių statistiškai patikima genetinė diferenciacija nenustatyta (p > 0,05), tačiau skirtinguose Lietuvos ežeruose gyvenantys unguriai pasižymi skirtinga genetine įvairove. Atliktų Perca fluviatilis mtDNR D-kilpos regiono tyrimų rezultatai rodo, jog Drūkšių ežero ešerių populiacija statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi nuo visų kitų Lietuvos ir Latvijos ešerių populiacijų. Nustatyta, kad nuo Lietuvos pietvakarinės dalies iki Latvijos centrinės dalies plyti kelių skirtingų ešerių genetinių linijų kontaktinė... [toliau žr. visą tekstą]

Siekiant tvariai eksploatuoti verslinių žuvų populiacijas nesukeliant pavojaus jų genetiniams resursams būtina sukaupti daug duomenų apie šių rūšių populiacinę-genetinę struktūrą. Iš viso tyrimams panaudoti 221 unguriai ir 262 ešeriai. Lietuvoje ir Latvijoje surinkti žuvų audinių pavyzdžiai tirti naudojant mikrosatelitinės DNR, mtDNR D-kilpos regiono ir mtDNR cyt b žymenis. Ungurių mtDNR analizei sukurtos originalios Ang1 ir Ang2 pradmenų poros. Remiantis disertacinio darbo metu atliktais Anguilla genties rūšių mtDNR D-kilpos regiono tyrimais, galima teigti, jog šiuo metu A. japonica ir A. rostrata rūšių, tiek tirtuose Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, tiek Lietuvos teritoriniuose vandenyse nėra. Atlikti molekuliniai tyrimai rodo, kad europinio upinio ungurio populiacinė-genetinė struktūra pasižymi genetine mozaika, kurios susiformavimą lemia reproduktyviai izoliuotos grupės. Tarp natūraliai į Lietuvą ir Latviją atplaukusių ir introdukuotų Lietuvos ežeruose ungurių grupių statistiškai patikima genetinė diferenciacija nenustatyta (p > 0,05), tačiau skirtinguose Lietuvos ežeruose gyvenantys unguriai pasižymi skirtinga genetine įvairove. Atliktų Perca fluviatilis mtDNR D-kilpos regiono tyrimų rezultatai rodo, jog Drūkšių ežero ešerių populiacija statistiškai patikimai (p < 0,05) skiriasi nuo visų kitų Lietuvos ir Latvijos ešerių populiacijų. Nustatyta, kad nuo Lietuvos pietvakarinės dalies iki Latvijos centrinės dalies plyti kelių skirtingų ešerių genetinių linijų kontaktinė... [toliau žr. visą tekstą] / Seeking for a sustainable exploitation of the populations of commercialy valuable fish species without causing danger to their genetic resources it is necessary to amass extensive data about the population genetic structure of this fish species. When preparing the thesis a total of 221 eels and 262 perch were analysed. Fish samples collected in Lithuania and Latvia were studied using microsatellite DNA, the mtDNA D-loop region and mtDNA cyt b markers. Original primer pairs Ang1 and Ang2 have been designed for the mtDNA analysis of the eel. On the basis of the Anguilla genus species mtDNA D-loop region data obtained during work it can be stated that inland and territorial water bodies of Lithuania contain no A. japonica and A. rostrata species. The molecular investigations carried out indicate that the population genetic structure of the European eel is characterized by the genetic mosaic, which is formed due to the existence of reproductively isolated groups. Statistically significant genetic differentiation between the eel groups naturally recruited to Lithuania and Latvia and introduced to Lithuanian lakes has not been determined (p > 0.05). However, the eels stocked into different lakes of Lithuania differ in their genetic diversity. Pairwise comparisons of the Lithuanian and Latvian perch populations based on the mtDNA D-loop region data revealed that the perch population of Lake Drūkšiai was statistically significantly (p < 0.05) different from all other perch... [to full text]