Dauguma Clausiliidae (verpstukių) šeimos rūšių gyvena specifiniuose seno miško biotopuose. Intensyviai eksploatuojant miškus, lieka vis mažiau natūralių, seno miško biotopų, tinkamų šioms sraigėms, todėl Europoje vis naujos rūšys įtraukiamos į saugomų rūšių sąrašus, tačiau Lietuvoje šios šeimos sraigės kol kas nepriklauso saugomiems gyvūnams, todėl 2004 m. ir 2006 m. birželio – lapkričio mėnesiais buvo atliekami šių sraigių būklės išsamesni tyrimai šešiuose biotopuose Vilniuje ir Ukmergės rajonuose. Darbo tikslas: verpstukių šeimos sraigių ekologija ir apsaugos problemos. Iš viso buvo rasta 18 šeimų, 51 sausumos sraigių rūšių, iš kurių 11 rūšių – verpstukių šeimos. Nustatyta, kad lyginant 2004 ir 2006 m. duomenis – sustiprinus rekreacinių zonų tvarkymą, dviejuose biotopuose išnyko Macrogastra latestriata ir Balea biplicata, o kituose biotopuose jų ir dar trijų rūšių – Clausilia pumilla, Bulgarica cana, Ruthenica filograna, – būklė yra kritiškoje padėtyje ir gresia didelis pavojus išnykti, todėl būtina imtis papildomų apsaugos priemonių. Sezoninis gausumo kintamumas atskleidė, kad tirtose vietose gyvybingiausios yra Lacinaria plicata, Cochlodina laminata, Clausilia dubia, Macrogastra ventricosa populiacijos, o Lacinaria plicata ir Cochlodina laminata yra kelios iš atspariausių antropogeniniam poveikiui rūšių tampanti tokiuose biotopuose eudominantinėmis. Nustatyta, kad 6 tirtuose biotopuose patikimai skiriasi keturių verpstukių rūšių gausumas: Clausilia dubia, Clausilia... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative study of abundance and species diversity of snails of family Clausiliidae in 2004 and 2006 was made in 6 habitats in Vilnius and environs of Ukmergė (Tilio-Carpinetum Tracz.62, Urtico dioicae-Alnetum incanae Korotkov 86, Saliceta purpurea Moor 1958, Alnetum incanae Aich. et Siegr. 30, Carici remotae-Fraxinetum Oberd. 53, Acer platanoides-Carpinetum Scamoni 63). Comparative analysis confirmed that the situation of Clausilia pumilla, Macrogastra latestriata, Bulgarica cana, Balea biplicata, Ruthenica filograna is critical and there is a high risk of disappearing for those species, therefore additional safeguards should be undertaken. Seasonal variation of profusion revealed, that the most viable are the populations of Lacinaria plicata, Cochlodina laminata, Clausilia dubia, Macrogastra ventricosa in the examined locations, whereas Lacinaria plicata and Cochlodina laminata are the few species which inhere the best resistance to anthropogenic influence therefore can be qualified as eudominant in such habitats.

Reziumė Darbe tiriamas margojo upėtakio paplitimas, biologija, populiacinė ir genetinė struktūra Lietuvoje. Tyrimai buvo atliekami 2002-2005 m.m. 15-oje Lietuvos upių ir upelių, priklausančių 5 upių baseinams: Neries, Šventosios, Ventos, Žeimenos ir Merkio. Nustatyta, kad upėtakis paplitęs daugiau nei 180 upių, tokių upių kriterijai atitinka pagrindinius lašišinėms upėms keliamus reikalavimus: žema vidutinė vandens temperatūra (maksimali vidutinė vandens temperatūra vasaros metu nesiekia +12Co), geras prisotinimas deguonimi ištisus metus (ištirpusio vandenyje deguonies kiekis >7 mg/l), žemas eutrofizacijos lygis (vagos užaugimas <30%), didelis vidutinis srovės greitis (>0,3 m/s). Tirtose upėse aptiktos 32 žuvų ir apskritažiomenių rūšys priklausančios: 7 būriams ir 12 šeimų. Gausiausia rūšimis buvo karpinių žuvų šeima, net 16 rūšių. Nustatyta, kad margasis upėtakis, tirtose upėse, kartu su kūjagalviu, šlyžiu, raine ir strepečiu sudarė bendrijos branduolį (remiantis Johnsen‘u (1978) tai konstantinės rūšys). Daugiametis (2002-2005 m. m.) vidutinis upėtakių tankis buvo 8,57 ind/100m2 ir svyravo 6,00-10,54 ind/100m2 ribose, vidutinė biomasė buvo 313,35 g/100m2 ir varijavo 251,04-359,06 g/100m2 ribose. Pagal upėtakių tankį amžinėse grupėse ryškiai išsiskyrė 0+ ir 1+ amžiaus grupių individai, (51,30 ir 34,03% populiacijos), o pagal biomasę dominavo 1+ ir 2+ amžinės grupės (38,27 ir 29,15 % populiacijos). Greičiausiai upėtakiai auga pirmaisiais gyvenimo metais. 0+ upėtakiai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Distribution, biology, population and genetic patterns of brown trout (Salmo trutta fario L.) in Lithuanian evaluated on this master thesis. Data were collected during 2002-2005 years in 15 rivers in the Neris, Sventoji, Venta, Zeimena and Merkys river basins. There are more than 180 rivers where lively populations of brown trout are found in Lithuanian. Those rivers comply with Salmon rivers requirements and have favourable characteristics for salmonidae fishes: low average annual water temperature (<+12oC); fine oxygen regime all-year round (disolved oxygen amount > 7 mg/l); low level eutrophication and flow exceeding 0,3 m/s. 32 species of fishes and cyclostomata subject to 7 orders and 12 families were found in the investigated rivers. Majority of species (16) belongs to Cyprinidae family. Brown trout, bullhead, stone loach, minnow and dace were most abundant constant species and form core in fish communities in investigated rivers. Mean annual density of brown trout was 8,57 ind./100m2 and varied from 6,00 to 10,54 ind/100m2 , mean biomass was 313,35 g/100m2 and varied in 251,04-359,06 g/100m2 range. 0+ and 1+ age brown trout were most abundant among all age groups (take 51,30 and 34,03% part on population), biomass dominant age groups were 1+ and 2+ (38,27 and 29,15 %). Maximum pace or growth observed on first year living. 0+ age group trout reached 9,12 cm of length (L) and 7,9 g weight (Q, g); 1+ - 16,77 cm length and 50,1 g weight. Pace of growth depends on... [to full text]

Magistro darbe vertinama medynų įvairovė biologinės įvairovės požiūriu ir nustatomos teritorijos palankiausios biologinei įvairovei ir jos apsaugai. Darbo objektas – VĮ Dubravos mokomosios eksperimentinės miškų urėdijos Vaišvydavos girininkijos teritorija. Darbo tikslas - įvertinti Vaišvydavos girininkijos medynus biologinės įvairovės požiūriu ir nustatyti palankiausios biologinei įvairovei ir jos apsaugai teritorijas. Darbo metodai – 1958 m., 1978 m., 1988 m. ir 2003 m. miškotvarkų duomenų analizavimas ir nustatytų medynų rūšinės įvairovės rodiklių vertinimas bei, remiantis girininkijoje esančiomis saugomomis teritorijomis, kertinėmis miško buveinėmis ir retomis rūšimis, charakterizuojama girininkijos biologinė įvairovė ir nustatomos jos koncentracijos vietos. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Vaišvydavos girininkijai tenkančio Dubravos girios masyvo dalyje 1958 m. augo 10, 1978 m. – 12, o 1988 – 2003 m. 13 medžių rūšių. Tai lėmė liepos, tuopos, klevo ir pocūgės atsiradimas medynuose. Nuo 1958 m. iki 1988 m. spygliuočių kiekis medynų sudėtyje didėjo, o nuo 1988 m. užfiksuotas spygliuočių sumažėjimas – jų kiekis medynų sudėtyje sumažėjo 3,6 %. Nagrinėtų įvairovės, proporcingumo bei vyravimo rodiklių dinamika rodo medynų rūšinės įvairovės mažėjimą iki 1988 m. ir didėjimą po 1988 m. Nagrinėjant atskirų augaviečių medynų rūšinės įvairovės dinamiką 1958 – 2003 m., pastebėta, kad didžiausia rūšinė įvairovė buvo Nc, Lc, Ld ir Uc augavietėse. Sudarant palankių... [toliau žr. visą tekstą] / There were estimated stand biodiversity and made biodiversity hotspots network was main object of the master work. The object of the work – Vaišvbydava forest districkt in Dubrava experimental educational state forest enterprise. The aim of the study – to estimate forest stand by biological diversity indexes and to establish the best spots to maintainig the biodiversity in Vaišvydava forest district. Working methods - forest management and data analysis of the stand species diversity indices of 1958, 1978, 1988, and 2003 years, the analysis of preservation territories, key habitats and rare and endangered species, and made biodiversity hotspots network. Study results - Number of trees in the stand in 1958 was 10 and in 1978 years was 12, 1988 and 2003 – 13. This led to the origin of july, poplar, maple and Douglas-fir. Diversity and Proportionality indexes decreased in 1958 – 1988 years period and was increasing in period from 1988 to 2003 years. Dominance index increased in 1958 – 1988 years, because the dominance of the pine and spruce in the stand and was increasing. But the same index was decreased in 2003 years. That happened because the invasion of the Ips typographus to the stands of spruces, and may be influenced in now a day’s politics of silverculture in Lithuania. It means that diversity of stand species is increasing, though it was decreased from 1958 to 1988 years. There were found 12 species of Data Red Book of Lithuania in Vaisvydava forest district, 1... [to full text]

Magistro darbe vertinama medynų įvairovė biologinės įvairovės požiūriu ir nustatomos teritorijos palankiausios biologinei įvairovei ir jos apsaugai. Darbo objektas – VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos Januliškio girininkijos teritorija. Darbo tikslas – įvertinti Januliškio girininkijos medynus biologinės įvairovės požiūriu ir nustatyti palankiausiais biologinei įvairovei ir jos apsaugai teritorijas. Darbo metodai – 1975 m., 1985 m., 1999 m., ir 2009 m. miškotvarkų duomenų analizavimas ir nustatytų medynų rūšinės įvairovės rodiklių vertinimas, bei remiantis girininkijoje esančiomis saugomomis teritorijomis, kertinėmis miško buveinėmis ir retomis rūšimis, charakterizuojama girininkijos biologinė įvairovė ir nustatomos jos koncentracijos vietos. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad Januliškio girininkijoje tenkančio miško masyvo dalyje 1975 m. augo 6, 1985 m. – 7, o 1999 – 2009 m. po 9 medžių rūšių. Tai lėmė liepos, baltalksnio, ąžuolo, uosio, gluosnio ir maumedžio atsiradimas medynuose. Nagrinėjimu laikotarpiu yra pastebimas pušynų mažėjimas, jie sumažėjo 6,4%, tačiau tuo pačiu laikotarpiu yar fiksuojamas eglynų kiekio didėjimas medynų sudėtyje. Jų kiekis medyne padidėjo 4%. Nagrinėtų įvairovės, proporcingumo bei vyravimo rodiklių dinamika rodo medynų rūšinės įvairovės didėjimą iki 1985 m. ir mažėjimą po 1985 m. Nagrinėjant atskirų augaviečių medynų rūšinės įvairovės dinamiką 1975 – 2009 m., pastebėta, kad didžiausia rūšinė įvairovė buvo Nb, Nc, Lc ir Uc augavietėse... [toliau žr. visą tekstą] / In this final master degree work the stands of Januliškis Forestry are evaluated from the perpective of biodiversity and the most favorable environment for biodiversity and it‘s protection is determined. The object of the work – The teritory of SE Švenčionėliai State Forest Januliškis Forestry. The aim of the study – To evaluate Januliškis Forestry stands from the perspective of biodiversity and to determine the most favorable teritories for biodiversity and it‘s protection. Working methods – the analysis of 1975 yr., 1985 yr., 1999 yr., and 2009 yr. data about forest order, the assessment of stands‘ species diversity rates and the characterization of the forestry biological diversity and determination of concentration points based on protected teritories, key biotopes and rare species that are found in the teritory of particular forestry. Study results – The reasearch showed that in the part of the forest which belongs to Juniliškis Forestry in 1975 there were 6 tree species, in 1985 – 7, and in 1999 – 2009 there could be found 9 tree species. This happened due to linden, gray alder, oak, ash, willow and larch stands appearance. In the analyzed period the decrease in number of pines by 6,4% can be observed, on the other hand, at the same time the increase in number of spruces by 4 % is traced. The dynamics of analyzed diversity, proportion and predominance rates indicates the growth of stands‘ species diversity till 1985 and it‘s abatement after 1985. While analysing the... [to full text]