Dauguma Clausiliidae (verpstukių) šeimos rūšių gyvena specifiniuose seno miško biotopuose. Intensyviai eksploatuojant miškus, lieka vis mažiau natūralių, seno miško biotopų, tinkamų šioms sraigėms, todėl Europoje vis naujos rūšys įtraukiamos į saugomų rūšių sąrašus, tačiau Lietuvoje šios šeimos sraigės kol kas nepriklauso saugomiems gyvūnams, todėl 2004 m. ir 2006 m. birželio – lapkričio mėnesiais buvo atliekami šių sraigių būklės išsamesni tyrimai šešiuose biotopuose Vilniuje ir Ukmergės rajonuose. Darbo tikslas: verpstukių šeimos sraigių ekologija ir apsaugos problemos. Iš viso buvo rasta 18 šeimų, 51 sausumos sraigių rūšių, iš kurių 11 rūšių – verpstukių šeimos. Nustatyta, kad lyginant 2004 ir 2006 m. duomenis – sustiprinus rekreacinių zonų tvarkymą, dviejuose biotopuose išnyko Macrogastra latestriata ir Balea biplicata, o kituose biotopuose jų ir dar trijų rūšių – Clausilia pumilla, Bulgarica cana, Ruthenica filograna, – būklė yra kritiškoje padėtyje ir gresia didelis pavojus išnykti, todėl būtina imtis papildomų apsaugos priemonių. Sezoninis gausumo kintamumas atskleidė, kad tirtose vietose gyvybingiausios yra Lacinaria plicata, Cochlodina laminata, Clausilia dubia, Macrogastra ventricosa populiacijos, o Lacinaria plicata ir Cochlodina laminata yra kelios iš atspariausių antropogeniniam poveikiui rūšių tampanti tokiuose biotopuose eudominantinėmis. Nustatyta, kad 6 tirtuose biotopuose patikimai skiriasi keturių verpstukių rūšių gausumas: Clausilia dubia, Clausilia... [toliau žr. visą tekstą] / Comparative study of abundance and species diversity of snails of family Clausiliidae in 2004 and 2006 was made in 6 habitats in Vilnius and environs of Ukmergė (Tilio-Carpinetum Tracz.62, Urtico dioicae-Alnetum incanae Korotkov 86, Saliceta purpurea Moor 1958, Alnetum incanae Aich. et Siegr. 30, Carici remotae-Fraxinetum Oberd. 53, Acer platanoides-Carpinetum Scamoni 63). Comparative analysis confirmed that the situation of Clausilia pumilla, Macrogastra latestriata, Bulgarica cana, Balea biplicata, Ruthenica filograna is critical and there is a high risk of disappearing for those species, therefore additional safeguards should be undertaken. Seasonal variation of profusion revealed, that the most viable are the populations of Lacinaria plicata, Cochlodina laminata, Clausilia dubia, Macrogastra ventricosa in the examined locations, whereas Lacinaria plicata and Cochlodina laminata are the few species which inhere the best resistance to anthropogenic influence therefore can be qualified as eudominant in such habitats.

Study aim. To assess the variety composition and taxonomical dependence of macromothes in Žuvintas biosphere rezerve ecological preservative zone. Study goals: 1. To investigate the macromothes fauna in Žuvintas biosphere rezerve ecological preservative zone. 2. To investigate rare, very rare and widely distributed macromothes in Lithuania, Žuvintas biosphere rezerve ecological preservative zone. To prepare recomendations for the very rare mothes preservation. Study object. The macromothes of Žuvintas biosphere rezerve. Methods. The data collected from 2005 05 29 till 2005 10 15 in Žuvintas biosphere reserve. The macromothes were tempted by using a 700 W luminescencical lamp all the summer and the beginning of autumn starting at late hour 23 till 3 at night. All the mothes met were caught into poisoning catcher. The number of macromothes was recorded. The macromothes were described according to taxonomical and trophical dependence, distribution and plenty (R. Kazlauskas, P. Ivinskis, A. Gedminas). Results. 80 macromothes species were captured in Žuvintas biosphere rezerve ecological preservative zone which depended to 11 families. The most common is Noctuidae family – 46 species. The captured macromothes had 9 very rare species and 11 rare species not only in Lithuania, but also in Baltic States. 6 species of mothes are rare in Lithuania and other Baltic states. They are: Herse convolvuli, Simyra nervosa, Oligia strigilis, Arenostola phragmitidis, Lygephila craccae... [to full text]