Magistro darbas analizuoja įžymiųjų Frankfurto atstovų – Foucault ir Habermaso diskusiją, detaliau gilinamasi į komunikacinio veiksmo teorijos ir genealogijos metodų aiškinimą ir jų taikomumą. Nors apie šią diskusiją jau buvo plačiai analizuota ir apsvarstyta viešojoje akademinėje bendruomenėje, tačiau šio darbo išskirtinumas yra tai, kad gilinamasi į transgresijos perspektyvos atveriamus dekonstrukcijos ir rekonstrukcijos motyvų kryptingumų atskleidimus. Svarbu išsiaiškinti, ar socialinių formų destabilizacija įtakoja dekonstrukciją, ar rekonstrukcija nesudaro priežastinių ryšių santykių hierarchijos, vedančios link vienos krypties orientyro (vienpusiškumo)? Remiantis transgresijos sąvokos koncepcija, nurodančia įvykių nesugrįžtamo motyvo prielaidą ir panašių įvykių pakartotinumo galimumo motyvą. Apibendrinant pastaruosius pastebėjimus, galime teigti, kad rekonstrukcija ir dekonstrukcija atlieka svarbų vaidmenį socialiniuose moksluose atsirandantiems emerdžiškumams. Siekiant plačiau analizuoti komunikacinio veiksmo teorijos ir genealogijos metodų pateiktis, kuriamos koreliacijos, išryškinusios emerdžentiškumo motyvo skvarbių pretenzijų pasireiškimą. Magistrinis darbas siekia praturtinti klasikinės socialinės metodologijos keliamų klasifikavimo standartų nugulusius reikalavimus naujomis stiliaus atpažinimo galimybėmis, sutelkiančias lygiavertę lygiavimosi pretenziją į meninio stiliaus paraiškos svarumo pateiktį. / This masterʼs thesis analyses the debate of the famous Frankfurt representatives Foucault and Habermas, while examining in more detail the interpretation of the theory of communicative action and genealogy methods and their applicability. Although this debate has already been widely analyzed and discussed in the public academic community, however, the uniqueness of this paper is the analyzing of the disclosures of the purposefulness of the motifs of the deconstruction and reconstruction, revealed by the transgression perspective. It is important to find out, whether the deconstruction or reconstruction, which are influenced by the destabilization of social forms, do not constitute the hierarchy of causative relations, leading to the one – way target. Based on the notion of the transgression concept, indicating the hypothesis of the motif of the irreversibility of events and the motif of the possibility of the repeatedness of similar events. Summarizing the recent observations, it can be stated about the importance of the reconstruction and deconstruction in social sciences, while originating emergentisms. In order to analyze in more detail the method presentations of the theory of communicative actions and genealogy, the correlations are created, in order to emphasize the penetrating pretensions of the emergentism motif. This master‘s thesis aims to enrich the standard overlying classification requirements, raised by the classical social methodology, with the new... [to full text]