In the long-term fertilization experiment on the light sandy loam over moraine clay (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols) there were the integrated evaluation of the changes in arable layer done and the estimation of the tendencies and consistent patterns in the productivity of crop plants performed. The obtained research results of the organic, organic-mineral and mineral fertilization impact on the Gleyic Luvisols bulk density, porosity and composition of aggregates, the changes in qualitative composition of organic matter and humus, the phosphorus and it fractions, the soil nitrogen accumulation, the potassium and also the productivity of crop plants in 4-year crop rotation are novel. The performed research also gained the knowledge on the main properties and productivity of the Gleyic Luvisols and on the technology patterns within the soil-fertilisers-plant systems evaluation. The mentioned aspects are actual in the agriculture within the tendencies of decreasing in the extent of fertile soil sources. On the bases of the long-term researches in the Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols there were either determined the proper fertilisation systems not only for the obtaining of the consistent crop plant productivity but also for the estimating the certain stabilisation and improving of soil use and productivity parameters. The estimated consistents could be further used in performing the fertilisation recommendations, thus, the fertilisation then could correspond the requirements... [to full text] / Daugiamečiame tręšimo bandyme, karbonatingame sekliau glėjiškame išplautžemyje, taikant skirtingas tręšimo sistemas, kompleksiškai ištirti armens pokyčiai bei sėjomainos augalų derlingumo tendencijos bei dėsningumai. Gauti nauji tyrimų duomenys apie organinių, organinių-mineralinių ir mineralinių trąšų poveikį glėjiškųjų išplautžemių tankiui, poringumui ir struktūriniams agregatams, organinės medžiagos ir humuso kokybinės sudėties pokyčiams, fosforo ir jo frakcijų pasiskirstymui, o taip pat jo azotingumui, kalingumui, bei augalų derlingumui keturlaukėje sėjomainoje. Šiais moksliniais tyrimais pagilintos žinios apie glėjiškųjų išplautžemių pagrindines savybes bei našumą, išsiaiškintos technologinių grandžių reikšmė apytakos procesų cikle dirvožemis-trąšos-augalas, kas yra aktualu mažėjant žemės ūkio paskirties derlingos žemės ištekliams. Karbonatingajame sekliau glėjiškame išplautžemyje daugiamečių tyrimų pagrindu išaiškintos tinkamiausios tręšimo sistemos ne tik pastoviam žemės ūkio augalų derliui gauti, bet ir užtikrinančios racionalų šio dirvožemio naudojimą bei jo našumo parametrų stabilizavimą ir gerinimą. Nustatytus dėsningumus galima taikyti rengiant rekomendacijas tręšimui, kurios atitiktų keliamus reikalavimus siekiant užtikrinti taršos mažinimą iš žemės ūkio šaltinių bei palaikytų ir gerintų glėjiškųjų išplautžemių derlingumą.