Šio darbo objektas – girdinčiųjų ir sutrikusios klausos asmenų kalbinės nuostatos. Darbo tikslas – analitiškai aptarti tiriamųjų bendruomenių narių kalbines nuostatas ir semantinį pasaulio įvaizdžio turinį. Tikslui pasiekti buvo sudaryta keturių dalių anoniminė sociolingvistinė anketa. Tyrimo pradžioje iškelta hipotezė, kad sutrikusios klausos asmenų kalbinis sąmoningumas ir kalbinis pasaulėvaizdis skiriasi nuo girdinčiųjų bendruomenės narių. Pažymėtina, kad gestų kalba yra pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba, kuri jiems yra bendravimo ir mąstymo priemonė, todėl sutrikusios klausos bendruomenės nariai laikytini bilingviais. Darbe pabrėžiama, kad sutrikusios klausos bendruomenės narių kalbinis identitetas yra nevienalytis, nes, viena vertus, jie yra lietuvių gestų kalbos atstovai, kita vertus, lietuvių kalbos atstovai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dauguma sutrikusios klausos asmenų save laiko bilingviais ir pripažįsta tiek lietuvių kalbą, tiek gestų kalbą kaip gimtąsias kalbas. Rašytinį ir sakytinį diskursą sutrikusios klausos respondentai pirmiausia vertina praktiniu požiūriu – kaip būdą išmokti daugiau žodžių ir būdą integruotis į visuomenę. Tyrimas parodė, kad kalbinis pasaulėvaizdis priklauso nuo kalbos vartotojo kalbinės aplinkos ir patirties. Iš atlikto tyrimo taip pat paaiškėjo, kad sutrikusios klausos respondentų kalbos priemonių repertuaras iš dalies skiriasi nuo girdinčiųjų bendruomenės narių. Girdinčiųjų bendruomenės narių leksika yra turtingesnė ir įvairesnė nei... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this work is the linguistic attitudes of hearing and deaf people. The goal of the work is to discuss the linguistic attitudes and the semantic content of the world-view of the member of mentioned communities. In order to succeed, the four part questionnaire was formed. In the beginning of the research there was hypothesized that the linguistic consciousness and world-view of deaf people is different from the linguistic consciousness and world-view of hearing people. It should be noted that the sign language is the established native speech of the deaf, that it why they are considered as bilinguar. It is pointed that the linguistic identity of the deaf is variegated, because on the one part they are members of Lithuanian sign language, on the other part they are members of Lithuanian language. When the research was accomplished, it emerged that the deaf consider themselves bilinguar and they own both sing language and Lithuanian as native languages. The deaf respondents qualify the written and verbal discourse in context of practical point, which means that it is a way of learning more words and integrating into society. The research has showed that the linguistic world-view depends on linguistic environment and experience of the user of the language. It has also emerged that the repertoire of linguistic means of the deaf and hearing people is partly different. The hearing people’s lexis is richer and their world perception is metaphorical. The research has... [to full text]