Nors empirinių tyrimų emocijų supratimo psichologijoje pastaruoju metu smarkiai pagausėjo, darbų, tyrinėjančių emocijų supratimo ryšį su socialine patirtimi labai trūksta. Šio darbo tikslas kaip tik ir buvo – panagrinėti, kaip sudėtingesnių, socialinių emocijų – kaltės ir gėdos -supratimas priklauso nuo socializacijos proceso ypatumų. Tyrime dalyvavo 60 vaikų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes. Vieną grupę sudarė 10-11 metų amžiaus globos namuose gyvenantys vaikai, kitą – tokio paties amžiaus vaikai, gyvenantys šeimose. Tyrime buvo panaudotas istorijų pasakojimo metodas, sukurtas remiantis kitų autorių tyrimų pavyzdžiais. Tiriamųjų buvo prašoma atsakyti, kaip tam tikrose, kaltę ar gėdą provokuojančiose situacijose, jautėsi pagrindinis istorijos veikėjas, ar jis jautė kaltę ar gėdą. Tiriamųjų taip pat buvo prašoma palyginti dvi istorijų situacijas - dvi provokuojančias kaltę, ir kitas dvi – gėdą, bei įvertinti, kurioje iš jų veikėjas jautėsi kaltesnis, ar jautė didesnę gėdą. Tyrimų rezultatai atskleidė skirtumus tarp grupių, susijusius su kaltės ir gėdos emocijų atpažinimu ir priežasčių aiškinimu. Buvo nustatyta, jog abiejų grupių vaikai kaltės emociją labiau siejo su moralinio nusižengimo situacijomis, tuo tarpu gėdą – su patirta nesėkme socialiniame kontekste. Išryškėjo skirtumai tarp grupių atpažįstant kaltės ir gėdos emocijas: globos namuose gyvenantys vaikai abi šias emocijas atitinkamose situacijose (kaltę – moralinio nusižengimo, gėdą – socialinės klaidos) atpažino... [toliau žr. visą tekstą] / Although there has recently been an increase of empyrical researches in the psychology of understanding emotions there is great lack of work analysing the connection between the understanding of emotions and social experience. The purpose of this work was to do exactly that, namely to analyse how more understanding of complex social emotions, namely guilt and shame depends on the process of socialization. 60 children who had been divided into 2 groops took part in the research. One group consisted of 10-11 year olds living in the orphanage and the other of the same age span children living in the families. In the research the method of story telling was used created relying on the examples of the research conducted by other authors. The researched were asked to compare two situation in the stories: two provoking guilt and another two provoking shame and evaluate in which of them a protagonist felt guiltier or felt greater shame. The results of the research revealed differences between the groups connected with recognition of emotions of guilt and shame and explanation of causes. It has been established that children in both groups connected emotion of guilt with situations involving moral transgression, whereas shame was connected with failure in the social context. Differences between groups when recognizing emotions of guilt and shame became apparent, namely the children living in the orphanage recognized both these emotions in appropriate situations (shame in moral... [to full text]