Tirtas labiausiai paplitusių Lietuvoje medžių rūšių (P, E, Ą, U, B, D, J, Bt) grynų medynų auginimo derlingose augavietėse (c, d, f dirvožemio derlingumo ir N, L dirvožemio drėgnumo indeksai) ekonominis efektyvumas. Darbo objektas –ūkinių miškų labiausiai paplitusių medžių rūšių grynų medynų (P išskyrus d, f derlingumus, E, Ą, U, B, J, D, Bt) derlingose augavietėse (c, d, f dirvožemio derlingumo ir N, L dirvožemio drėgnumo indeksai) auginimo ekonominis efektyvumas, išreikštas grynosios dabartinės vertės rodikliais. Šios derlingos augavietės sudaro 44,1 proc. visų Lietuvos miškų. Tyrimų tikslas – palyginti dirbtinai atkuriamų ąžuolynų, uosynų, eglynų bei pušynų ir savaime atželiančių beržynų, juodalksnynų, drebulynų ir baltalksnynų auginimo ekonominį efektyvumą. Darbo metodai - taikytas variantų skaičiavimo metodas. Darbo rezultatai. Taikant įvairius nenukirsto miško kainų variantus ir 3 proc. diskonto normą, nustatyta, kad derlingose augavietėse savaiminis miško atžėlimas minkštųjų lapuočių medžių rūšimis (B, J, D, Bt) yra ekonomiškai efektyvesnis nei ąžuolynų, uosynų, eglynų ar pušynų dirbtinis įveisimas. Nustatyta, kad nenukirsto miško kainos padidėjimas, tiesiogiai veikia medynų auginimo ekonominio vertinimo rodiklius, šiuo atveju GDV. Raktažodžiai: medynų auginimas, technologinė savikaina, ekonominis efektyvumas, grynoji dabartinė vertė, diskonto norma, vidutinė metinė grynoji dabartinė vertė, nenukirsto miško kaina. / The economic efficiency of growing the pure stand of the most common tree species ( pine, spruce, oak, ash tree, birch, aspen, black an dgrey alder) inLithuania‘s fertile site type habitats ( c,d,f – soil fertility and N,L indice of soil moisture) has been studied. Research object: Economic efficiency of growing pure stand of the most common tree species in fertile habitats, expressed by the net present value of the indicators ( soil fertility, soil moisture indice). The fertile sites constitute 44,1 percent of all the forests in Lithuania. Researchaim: To compare the economic efficiency of artificially reforested oak, ash, spruce and pine stands with natural regeneration of birches, black alders, grey alders and aspens. Research methods: Variant calculation method was applied. Research outcomes: By applying diverse price options for uncut forest and 3percent discount rate, it was estimated that self – regeneration of soft deciduous tree species in fertile habitats is more cost effective than artificial afforestation with oaks, ash trees, spruces and pines. The price increase was found to have a direct effect on the economic indicators of forest growing. Keywords: forest growing, technological cost, economic efficiency, net present value, discount rate, the average annual net present value, the price of uncut forest.

In final master work “Investment planning and analysis” there was analyzed and systemized conceptual and practical researches of investment analysis of Lithuanian and foreign authors. When analyzing capital investment effectiveness, it is very important to use various methods in complex, not separately. There was performed analysis of investment project of JSC “Lamega”, also there was calculated indicators of investment effectiveness, main factors, which influence final results of a project, were defined, uncertainty and possibilities of the project were evaluated by using Black-Scholes real options evaluation model. Hypothesis, that investment decision depends not on meaning of separate indicator, but their sequence and reciprocity.

This thesis was started in order to find out how pre-commercial thinnings are violated in Lithuania. Analysis has been done in four methodological steps. Understanding forest owners’ behaviour to pre-commercial thinnings (PCT) is impossible without verifying real situation in practice. Therefore in the beginning inspection of 15 thoroughly selected sample stands was carried in central part of Lithuania. Results revealed that in none of 15 stands pre-commercial thinnings were performed as it is required by legislation. Only two stands showed some marks of PCT. Important factor having significant effect on application of thinnings in private forests is legislation system. Therefore Forest Law (2010a), Regulations for forest felling (2010b) and Regulations for tending and usage of private forests (2004) were analyzed. Regretfully pre-commercial thinnings as mandatory forest management tool until recently has not been described in any of the listed documents. Economic factors such as subsidies or loans could also be a part of implication of pre-commercial thinnings in private forests. Support from European Union funds is available in Lithuanian, though some requirements and stages of application process are not well appreciated by forest owners and stop them from using it. The main causes are: prohibition to perform thinnings for owners themselves; relatively small percent PCT expenses covered; too long and in some cases too messy support implementation process. For analysis... [to full text] / Šiuo metu pusė visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, tačiau nemenka dalis yra ir privačių miškų savininkų rankose. Valdydami 829,4 tūkst. hektarų miškų, privačių miškų savininkai dažniausiai įžvelgia tik apsaugines ir estetines jų panaudojimo galimybes. Tiesa, kai kurie savininkai panaudoja turimą mišką kuro ar statybinių medžiagų gavimui, tačiau dažniausiai tik savo reikmėms tenkinti. Tai yra visiškai suprantama, kadangi vidutinės miško valdos dydis yra vos 3,28 hektaro (LRAM. 2010). Tik labai maža dalis privačių miškų savininkų pagalvoja apie ekonominę naudą, kurią galėtų gauti iš savo valdomo miško – tai, Lietuvos sąlygomis, didelių (5 ha ir daugiau) miško valdų savininkai (Mizaraite, 2001; Pivoriūnas, Lazdinis 2004). Ugdomieji miško kirtimai visuomet buvo ypač svarbi miškininkavimo dalis miškais garsėjančiose valstybėse. Tai yra ne kas kita, kaip tenykščių žmonių įžvalga ir supratimas, kad gerai ir teisingai prižiūrimas miškas ateityje gali būti daug vertingesnis, nei santaupos banke. Deja, tai nėra taisyklė Lietuvoje, kur ugdomieji miško kirtimai yra pamirštami arba nepakankami. To priežastimis galėtume laikyti finansinių išteklių trūkumą, nepakankamą žinių, kaip teisingai vykdyti ugdomuosius kirtimus, bagažą ar net savininkų amžių. Paskutinių tyrimų duomenimis, tipinis privataus miško savininkas Lietuvoje yra 56 metų amžiaus moteris, gyvenanti 100 kilometrų atstumu nuo jai priklausančios valdos (Mikalajūnas, 2009). Anot naujųjų miško kirtimų taisyklių, kurios... [toliau žr. visą tekstą]

UAB „Langma“ gamina įvairią produkciją iš medienos, taip pat atlieka montavimo darbus. Darbe aprašoma įmonė dirba pelningai ir turi pakankamai klientų darbui be prastovų užtikrinti. Nuo 2012 metų įmonė planuoja padidinti gamybos apimtis, tačiau nėra atlikta jokia analizė kuri patvirtintų ar paneigtų įmonės vadovų optimistines prognozes. Gamyba įmonėje vykdoma naudojant senus įrengimus, tačiau manoma , kad turimų gamybinių pajėgumų užteks. Darbe apskaičiuoti įmonės ilgalaikio materialaus turto panaudojimo efektyvumo rodikliai. Apskaičiuota galima investicijų į naujus gamybinius įrengimus nauda. Apskaičiuoti investicinio projekto pinigų srautai. Įvertinta galima rizika ir jos padariniai projekto grynajai dabartinei vertei. / Bachelor's thesis examined the company's investment in a new long-term tangible assets reasonableness. The paper describes the company is operating profitably and has enough clients to work without downtime. Since 2012, the company plans to increase production. Analysis is required to confirm or deny the company executives optimistic forecasts. Production company based on the use of old equipment, but company managers think they have enough production capacity. The paper calculate the company long-term tangible assets using performance indicators. Estimated to be investment in new production equipment benefit. Paper describes the investment project cash flows. It is also possible to assess the risks and consequences of the project net present value.