Lietuvos teatre įsivyravęs hegemoninis heteroseksualus vyriškumas dominuoja didžiojoje dalyje Lietuvos spektaklių. Tuo tarpu homoseksualūs vyrai reprezentuojami sporadiškai, dažnai jiems suteikiamos neigiamos konotacijos, jie tampa parodijiniais spektaklio elementais. Tačiau jau galima prabilti ir apie kitoniškus gėjų vaizdinius Lietuvos teatre, kadangi homoseksualaus vyriškumo tematiką vis aktyviau plėtoja režisierius Gintaras Varnas. Nepaisant ryškėjančio dėmesio netradiciniam vyriškumui Lietuvos scenoje, moksliniame teatrologiniame diskurse ši tema nėra aktyviai analizuojama. Taigi šiame darbe siekiama ne tik atkreipti dėmesį į gėjų reprezentaciją Lietuvos scenoje, bet homoseksualaus vyriškumo vaizdinius ir problematiką išanalizuoti pasitelkiant reikšmingą, XX a. JAV suklestėjusią queer teoriją. Darbe pristatomos queer teorijos susiformavimo aplinkybės ir įtakos, išryškinamos svarbiausios queer teorijos tezės. Tačiau svarbiausias dėmesys skiriamas subversyviam queer teorijos žvilgsniui, kuris įveiksmina heteronormatyvumo dekonstrukciją per šeimos, santuokos institucijų transformacijas heteronormatyvumo sistemoje. Parodoma kokią destabilizuojančią ir asimiliacinę galią formuoja heteroseksualumo simbolių mimikrija. Queer teorija, kvestionuodama heteronormatyvumo konvencionalumą, taip pat atskleidžia kokia stereotipizuojanti galia įveiksminama gėjų bendruomenėse. Pasitelkiant šias teorines subversyvumo tendencijas, analizuojami keturi režisieriaus Gintaro Varno spektakliai... [toliau žr. visą tekstą] / A hegemonic heterosexual manhood is dominant in most of the Lithuanian theatre plays. Meanwhile, the homosexual relationships between men are represented in a sporadic manner and often get negative connotation, as well as, become an element of parody. However, today it is possible to start analysing different images of gays since the theme of homosexual males is being developed intensively by a director Gintaras Varnas. Despite the increasing attention towards the untraditional manhood in the Lithuanian theatre, this subject is not actively analysed in a scientific theatrological discourse. Therefore, this research tries to emphasize the representation of gays in the Lithuanian plays and in order to analyse the homosexual male images and problems it is useful to use the queer theory, which bloomed in the 20th century in the USA. The factors of the development and the origin of the queer theory and the most important theses are presented in this research. Nevertheless, the focus is placed to the subversive aspect of the queer theory, which enables the deconstruction of heteronormativity through the transformations of family and marriage in the system of heteronormativity. The research shows destabilizing and assimilative power, which forms the mimicry of the heterosexual symbols. The queer theory questions the conventionality of heteronormativity and reveals, which stereotypical power is applied in the gay communities. Four plays by Gintaras Varnas (‘Publika’, 1997, ‘Tolima... [to full text]