Every state may face a bid for protection in embassies or consulates from persons looking for a shelter in dangerous situations to their lives and safety. Even though diplomatic asylum is more peculiar to Latin America region, no State is prevented from such seekers. Practical examples show that diplomatic asylum helped to safe thousands of people in countries where instability of governments exist, during wars or in situations where no other alternative of protection was available. Grant of diplomatic asylum is a problematic issue because it raises question which value should prevail: inviolability of premises or non interference into internal affairs, protection of human rights or sovereignty of State. This master thesis attempts to find out what is the current position of diplomatic asylum in the context of public international law and on what grounds it could be granted in embassies and consulates. For this aim, the thesis is focused on the evolution and main features of diplomatic asylum, on its relation with regional and universal international law instruments, on dominating positions to diplomatic asylum in the case law. International treaties, state practice and various positions of legal writers were analyzed in order to reveal grounds for granting diplomatic asylum. In the States where diplomatic asylum is recognized, it is granted according to the existing legal regulation. In the States where diplomatic asylum is not considered as legal institute, it is granted on... [to full text] / Kiekviena valstybė savo ambasadose ar konsulatuose gali sulaukti asmenų prašančių prieglobsčio dėl gresiančio pavojaus gyvybei ar saugumui. Nors diplomatinis prieglobstis yra būdingesnis Lotynų Amerikos regionui, nė viena valstybė nėra apsaugota nuo tokio prašymo. Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad diplomatinis prieglobstis padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių ten, kur vykdavo dažna politinės valdžios kaita, per karus, ar tokiose situacijose, kur nebuvo galima rasti jokios kitos apsaugos. Diplomatinio prieglobsčio suteikimas yra problematiškas klausimas, kadangi nėra aišku, kam turėtų būti teikiama pirmenybė: atstovybės patalpų neliečiamybei ar nesikišimo į valstybės vidaus reikalus principui, žmogaus teisių apsaugai ar valstybės suverenitetui. Šiuo magistro darbu siekiama išsiaiškinti diplomatinio prieglobsčio svarbą tarptautines teisės kontekste, kokie yra galimi pagrindai šiam prieglobsčiui suteikti. Šiam tikslui pasiekti, didelis dėmesys skiriamas diplomatinio prieglobsčio vystymuisi ir pagrindiniams bruožams, jo santykiui su regioniniais ir visuotiniais tarptautines teises dokumentais, dominuojančia pozicija teismų praktikoje. Pagrindams diplomatiniui prieglobsčiui rasti buvo analizuojamos tarptautinės sutartys, šalių praktika ir skirtingos autorių nuomonės. Tose šalyse, kur diplomatinis prieglobstis yra pripažįstamas, jis yra suteikiamas pagal esamą teisinį reguliavimą. Kitose šalyse, nepripažįstančiose diplomatinio prieglobsčio kaip teisinio instituto, jis yra suteikiamas... [toliau žr. visą tekstą]