Vaikams skirtų knygų estetinė vertė įprastai matuojama įvertinus ne tik tekstą, bet ir iliustracijas. Literatūrologai aptardami verbalią knygos plotmę, o dailėtyrininkai – vizualią, neretai pamiršta, kad tekstas ir iliustracijos vaikų literatūroje yra nedalomi. Ypač svarbus sklandus ţodţio ir vaizdo būvis paveikslėlių knygos ţanro kūriniuose, kuriuose vientisas naratyvas sukuriamas tik sąveikaujant verbalumui ir vizualumui, papildant vienam kitą reikšmingais prasminiais niuansais. Šio darbo objektas – verbalumo ir vizualumo sąveikos atvejai naujausiose paveikslėlių knygose. Ţodţio ir vaizdo ryšiai aptariami pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje išleistose šio ţanro knygose, kurių verbalaus ir vizualaus naratyvo autorius – tas pats ţmogus. Analizuotos lietuvių ir uţsienio kūrėjų knygos: Rūtos Baltakienės kūrėjų, Rasos Joni, Pauliaus Juodišiaus, Kęstučio Kasparavičiaus, Sveno Nordqvisto, Levio Pinfoldo, Robo Scottono, Shauno Tano, Mariaus Zavadskio ir Linos Ţutautės. Taip pat atliktas tikslinės auditorijos tyrimas, kurio metu vaikai (7–9 metų) interpretavo dviejų paveikslėlių knygų (Linos Ţutautės „Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas“ ir Sveno Nordqvisto „Kaip Findusas būdamas maţas ėmė ir prapuolė“) iliustracijas. / Aesthetical value of books for children usually is measured not only by evaluation of text but also by illustrations. Literature scholars and art critics, while discussing verbal and visual plane of a book, often forget that a text and illustrations in children literature are indivisible. In works of book of pictures genre where integral narration is created only through interaction of verbalism and visualism, while supplementing each other with significant notional nuances a smooth state of a word and view is essential.