Darbe analizuojamas mokymo(si) griežti smuiku specifiškumas pradiniame etape. Tyrimo tikslas: atskleisti mokymo(si) griežti smuiku pradinio etapo ypatumus meno mokyklose. Tyrimo uždaviniai: apžvelgti psichologinius – pedagoginius vaikų raidos ypatumus bei gabumus, jų reikšmę muzikinio ugdymo procesui; išanalizuoti laikysenos bei rankų nustatymo specifiką, mokanti(s) griežti smuiku; apibūdinti pedagogo vaidmenį mokymo procese; ištirti mokytojų požiūrį į mokymo(si) griežti smuiku pradinio etapo ypatumus bei svarbą. Tyrimo metodai: teorinė metodinės, pedagoginės ir psichologinės literatūros analizė; anketinė apklausa raštu (anketa mokytojams); aprašomoji statistinė duomenų analizė. Mokymas(is) griežti smuiku laikomas sudėtingu tiek mokytojui, tiek mokiniui. Pradinis mokymo(si) etapas yra labai svarbus ir atsakingas periodas, turintis įtakos visam tolimesniam jaunojo smuikininko vystymuisi. Būtina atsižvelgti į vaiko amžių, gabumus, nes kiekvienai amžiaus grupei būdingos savos galimybių ribos, suvokimo, elgesio ir pan. ypatybės. Viena svarbiausių užduočių yra mokinio muzikinių gabumų (tame tarpe ir muzikinės klausos bei ritmo pojūčio) vystymas. Sunkiausias darbas pradiniame mokymo(si) etape yra rankų nustatymas, todėl pedagogas privalo gerai apgalvoti metodiką, atsižvelgti į vaiko individualius fiziologinius ypatumus, nesistengti skubinti vystymo(si) proceso. Muzikanto ugdymas ir mokymas – sudėtinga veikla, apimanti du artimai susijusius dalykus: pedagogo požiūrio į meną, žinių... [toliau žr. visą tekstą] / The work analyses of teaching (learning) to play the violin at early stage. The purpose of the research: to disclose peculiarities of teaching (learning) to play the violin at the initial stage. The goal of the research: to review the psychological – pedagogical specialties of children development, its importance to musical education process; to analyse the particularity of posture and measurement by the arm while teaching (learning) to play the violin; to describe teacher’s role in the teaching process; to survey teacher’s attitude to the initial phase peculiarity and importance of teaching (learning) to play the violin. The methods of the research: the theoretical analysis of methodical, pedagogical and psychological literature; written questionnaire (a questionnaire for teachers); descriptive statistical analysis of data. Teaching (learning) to play the violin is said to be difficult for both teacher and student. The primary teaching (learning) phase is very important and responsible period, which affects the whole future development of the young violinist. It is essential to take the child’s age, abilities into account, because each age group has its own typical limit of potentiality, perception, behaviour, and other features. One of the most important exercises is the development of the student’s musical talent (also his/her ear for music and sense of rhythm). The hardest work in the initial teaching (learning) stage is the hand-setting, that is why the teacher must... [to full text]

La presente investigación de análisis teórico y de literatura tuvo como objetivo evidenciar la necesidad e importancia de realizar diversos estudios que exploren las atribuciones causales planteadas por egresados de Educación inicial respecto a las mallas curriculares con las que fueron formados. Para ello, se revisaron trabajos de investigación y análisis tanto nacionales como internacionales que recogen percepciones y atribuciones causales de estudiantes universitarios y egresados de la carrera de Educación sobre formación inicial docente. Luego de examinar cada uno de ellos, se pudo identificar que varios exestudiantes presentan una insatisfacción en cuanto a su proceso de formación, puesto que no se sentían completamente preparados para poner en práctica sus conocimientos en diferentes contextos, ni para abordar situaciones que se puedan presentar hoy en día en el aula. Frente a esto, resulta importante partir de sus percepciones y aportes para elaborar mejoras en los currículos de formación docente y por ende, elevar el nivel de la calidad educativa peruana. / The purpose of this theoretical analysis and literature research was to demonstrate the need and importance to make different studies that explore the causal attributions that the university students and graduates of Education suggest about their early years’curriculums. For this, we look at national and international investigations that gather the university students and Education graduates’ causal attributions about their formation process. After we examinated each one of them, it is possible to identify that the majority of the exstudents were not satisfied with their formation process, since they did not feel completely prepared to implement their knowledge in different contexts nor to have a good manage of the different adversities that could occur in the classroom nowadays. From this, it is important to start from their perceptions and contributions to elaborate improvements in the teacher’s curriculum and therefore, raise peruvian’s education quality level. / Trabajo de investigación