KALVARIJŲ KRYŽIAUS KELIŲ PANAUDA IR APSAUGA XX – XXI a. pr. LIETUVOJE Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir valstybės neabejingumas bei dėmesingumas šioms šventoms vietoms paskatino pirmą kartą kompleksiškai pažvelgti ir į jų praeitį bei dabartį (tarpukaris, sovietmetis, nepriklausoma Lietuva) ir išsiaiškinti, kaip kito Žemaičių ir Vilniaus Kalvarijų sakralinių kompleksų ir Kryžiaus kelių pamaldumo praktikos panauda bei apsauga tyrinėjamais laikotarpiais. Juolab kad per juos geriausiai išryškėja šių šventų vietų populiarumo, naikinimo, atgaivinimo bei nykimo aspektai, kurie leidžia apmąstyti Kalvarijų dvasinę, kultūrinę, paveldosauginę situaciją praeityje ir visa tai įvertinti šių dienų kontekste. Tyrimo objektas – pirmųjų Lietuvos Kalvarijų – Žemaičių ir Vilniaus Verkių – atstovaujančių skirtingus regionus, lokalines vietoves, architektūrą, tradicijas bei dominikoniškąjį Kryžiaus kelio tipą, sakralinių kompleksų ir Kryžiaus kelių pamaldumo praktikos panauda ir apsauga tarpukario, sovietinėje ir Nepriklausomoje Lietuvoje, neužmirštant paminėti svarbiausius šių šventų vietų skirtumus bei ypatumus. Beje, kalbant apie Vilniaus Kalvarijas, nemažai dėmesio skiriama ir jos teritorijoje esančiam Trinapolio ansambliui, kuris tiesiogiai nepriklauso Kryžiaus kelio ansambliui, bet yra neatsiejamas šios šventos vietos komponentas. Tyrimo tikslas – išnagrinėti į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminio kelio projektą įtrauktų šventų vietų – Vilniaus Kalvarijų ir Žemaičių Kalvarijų –... [toliau žr. visą tekstą] / USAGE AND PROTECTION OF THE ROADS OF CHRIST’S SUFFERINGS IN THE XX CENTURY – THE BEGINNING OF THE XXI CENTURY The attention and interest of the Lithuanian Catholic Church and the Government towards these sacred places encouraged to review their past and present (Inter-war, Soviet period, Independence of Lithuania) and to find out how the usage and protection of these sacred complexes in Vilnius and Žemaičių Kalvarija varied in the above mentioned periods. This enables us to see the aspects of the popularity, destruction, rebuilding and decline of these sacred places and makes us reflect on the spiritual, cultural, heritage protection situation of the Roads of Christ’ Sufferings in the past and to evaluate it in the recent context. The object of the research is the first Lithuanian Roads of Christ’s Sufferings in Žemaičių Kalvarija and Vilnius Verkiai, representing different regions, localities, architecture, traditions and the Dominican type of the Road; the usage and protection of the sacred complexes and the Roads of Christ’s Sufferings during the Inter-war, Soviet period and Independence marking the main differences and peculiarities of these sacred places. Particular attention is paid to Trinapolis ensemble which is situated in the area of Vilnius Kalvarijos and is its concurrent, though it does not belong to the Road of Christ’ Sufferings. The objective of the research is to consider the aspects of the protection of the material and immaterial heritage of Vilnius... [to full text]