Karinis paveldas Lietuvoje, jo apsaugos ir tvarkymo problemos (1940-2005 m.) Lietuvos karinis paveldas – viena istoriškai plačiausių kultūros paveldo dalių. Nuo pat valstybės susidarymo Lietuva visą savo energiją skyrė karybai, todėl buvo pasiekta ne mažai laimėjimų karo technikoje bei organizacijoje. Po paskutiniojo Respublikos padalijimo iki XX a. II p. įtvirtinimų statymas Lietuvos teritorijoje jau buvo svetimųjų prerogatyvoje. Nepaisant šios kultūros paveldo objektų reikšmės, karinis paveldas nėra reglamentuotas kaip kompleksinis kultūros vertybių apsaugos objektas, o ir pati karinio paveldo sąvoka taikytina apibūdinant tik gynybinius įtvirtinimus. Tačiau šiai kultūros paveldo objektų grupei priskiriami visi patvariosios ir lauko fortifikacijos objektai – tiek gynybiniai, tiek apgulties įtvirtinimai. Lietuvos karinis paveldas atspindi fortifikacijos raidą, reprezentuoja techninę pažangą, Vakarų Europos fortifikacijos mokyklų pavyzdžius. Ypač pažanga atsispindi bastioninėje fortifikacijoje. Tačiau dėl sudėtingos šio periodo fortifikacijos terminijos dažnai klystama įvardinant karinius įtvirtinimus. Objektai įvardijami skirtingais vardais, kartais sąvokos dubliuojasi, o dažnai ir visai neatitinka įtvirtinimo funkcijų. Ne mažai pasitaiko prieštaravimų tarp tyrinėtojų, priskiriant karinį objektą vienai ar kitai fortifikacijos grupei. Taip pat prieštaros kyla priskiriant objektus, kurie neatliko nei gynybinės, nei puolamosios funkcijos, karinio paveldo objektų grupei. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Military Heritage in Lithuania: Conservation and Maintenance Problems (1940-2005) The military heritage of Lithuania is historically one of the broadest components of Lithuanian cultural heritage. From her very inception, the state Lithuania has exerted all her energies toward military science, achieving much in technology and organisation. After the final partition of the Republic until the second half of the twentieth century, the erection of fortifications was the prerogative of foreigners. In spite of the significance of these kinds of cultural heritage sites and objects, military heritage remains unregulated as a combined subject for the protection of cultural values, and the very concept of military heritage has and is being applied only to defensive fortifications. Nonetheless, all architectural and earthwork fortification objects and sites – defensive as well as siege works – are assigned to this group of cultural heritage sites and objects. The military heritage of Lithuania reflects the development of fortification construction and technical progress using the examples provided by the Western European school of fortification. Progress is especially represented in bastion fortification construction. Due to the complex terminology of fortifications of this period, however, errors are frequently made in correctly describing military fortifications. Objects and sites are called different things, concepts often overlap and frequently don’t correspond at all with the... [to full text]