Nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygos lemia naujų tyrimų poreikį. Nemažai žinių apie Lietuvos vilkus yra pasenusios ir nebeatitinka dabartinės būklės. Moksliniam vilko populiacijos valdymo pagrindimui Lietuvoje reikia atnaujinti kai kuriuos duomenis bei atlikti papildomus tyrimus. Dalis šių darbų yra būtini, planuojant populiacijos valdymą ir apsaugą. Tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos vilkų populiacijai daro aplinkos veiksniai, bei pateikti duomenis, reikalingus vilkų populiacijos valdymo planavimui. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1. išsiaiškinti Lietuvos vilkų populiacijos kokybę pagal bioindikatorius; 2. iširti vilkų grynarūšiškumą; 3. įvertinti abiotinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaką vilkų pasiskirstymui pagal gausą biotopuose; 4. išaiškinti svarbesnius veiksnius, lemiančius vilkų teritorijos pasirinkimą. Naujumas ir originalumas. Pirmą kartą Lietuvoje įvertintas populiacijos grynumas pagal morfologinius požymius ir pagal juos nustatyti pavieniai vilko ir šuns hibridai. Pagal vilkų sumedžiojimo vietas, pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijų pagalba išnagrinėti įvairūs abiotiniai, biotiniai ir antropogeniai veiksniai, galintys įtakoti vilkų biotopinį pasiskirstymą šalyje. Pasiūlyta, bendrą (skiriamą visai šaliai) sumedžiojimo limitą skirstyti regionais, priklausomai nuo vilkų daromos žalos, bei leisti trumpalaikę medžioklę žalos padarymo vietovėje ne medžioklės sezono laikotarpiu. Mokslinė ir... [toliau žr. visą tekstą] / A considerable amount of the data on wolves in Lithuania is out of date and is not representative of the current situation. To ensure that management of the wolf population in Lithuania is underpinned by a scientific methodology, some data needs to be updated and additional research conducted. This is a prerequisite to planning the management of the population and its protection. The objective and tasks. The objective of this work is to discover what influence environment factors have on the population of wolves of Lithuania and to present the data necessary for planning the management of the wolf population. To achieve this objective, the following tasks shall be tackled: To discover the true condition of the wolf population in Lithuania according to bio-indicators; To examine the purity of the species; To evaluate the influence of abiotic and biotic factors, as well as anthropogenic factors, on the distribution of wolves in terms of abundance in the biotopes; To discover additional important factors that influence the selection of wolf territories. Novelty and originality. An evaluation of the purity of the wolf population based on morphological features was conducted and single crosses between wolf and dog were detected for the first time in Lithuania. In areas of wolf hunting, different abiotic, biotic and anthropogenic factors that may influence the biotopic distribution of wolves were analysed with a help of GIS technologies for the first time in Lithuania. A... [to full text]

Nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygos lemia naujų tyrimų poreikį. Nemažai žinių apie Lietuvos vilkus yra pasenusios ir nebeatitinka dabartinės būklės. Moksliniam vilko populiacijos valdymo pagrindimui Lietuvoje reikia atnaujinti kai kuriuos duomenis bei atlikti papildomus tyrimus. Dalis šių darbų yra būtini, planuojant populiacijos valdymą ir apsaugą. Tikslas ir uždaviniai. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvos vilkų populiacijai daro aplinkos veiksniai, bei pateikti duomenis, reikalingus vilkų populiacijos valdymo planavimui. Tyrimo tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1. išsiaiškinti Lietuvos vilkų populiacijos kokybę pagal bioindikatorius; 2. iširti vilkų grynarūšiškumą; 3. įvertinti abiotinių, biotinių bei antropogeninių veiksnių įtaką vilkų pasiskirstymui pagal gausą biotopuose; 4. išaiškinti svarbesnius veiksnius, lemiančius vilkų teritorijos pasirinkimą. Naujumas ir originalumas. Pirmą kartą Lietuvoje įvertintas populiacijos grynumas pagal morfologinius požymius ir pagal juos nustatyti pavieniai vilko ir šuns hibridai. Pagal vilkų sumedžiojimo vietas, pirmą kartą Lietuvoje GIS technologijų pagalba išnagrinėti įvairūs abiotiniai, biotiniai ir antropogeniai veiksniai, galintys įtakoti vilkų biotopinį pasiskirstymą šalyje. Pasiūlyta, bendrą (skiriamą visai šaliai) sumedžiojimo limitą skirstyti regionais, priklausomai nuo vilkų daromos žalos, bei leisti trumpalaikę medžioklę žalos padarymo vietovėje ne medžioklės sezono laikotarpiu. Mokslinė ir... [toliau žr. visą tekstą] / A considerable amount of the data on wolves in Lithuania is out of date and is not representative of the current situation. To ensure that management of the wolf population in Lithuania is underpinned by a scientific methodology, some data needs to be updated and additional research conducted. This is a prerequisite to planning the management of the population and its protection. The objective and tasks. The objective of this work is to discover what influence environment factors have on the population of wolves of Lithuania and to present the data necessary for planning the management of the wolf population. To achieve this objective, the following tasks shall be tackled: To discover the true condition of the wolf population in Lithuania according to bio-indicators; To examine the purity of the species; To evaluate the influence of abiotic and biotic factors, as well as anthropogenic factors, on the distribution of wolves in terms of abundance in the biotopes; To discover additional important factors that influence the selection of wolf territories. Novelty and originality. An evaluation of the purity of the wolf population based on morphological features was conducted and single crosses between wolf and dog were detected for the first time in Lithuania. In areas of wolf hunting, different abiotic, biotic and anthropogenic factors that may influence the biotopic distribution of wolves were analysed with a help of GIS technologies for the first time in Lithuania. A... [to full text]

Darbo tikslas: išmatuoti Lietuvoje paplitusių pilkųjų ir baltųjų kiškių kaukoles ir nustatyti šių kiškių kaukolių morfologinius tarprūšinius skirtumus. Tyrimas buvo atliekamas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, naudojant šiame muziejuje esančią kiškių kaukolių kolekciją. Osteometrinei analizei naudota 29 L. europaeus, 21 L. timidus kaukolės. Makroskopinei palyginamajai analizei naudota 68 L. europaeus, 24 L. timidus kaukolės. Osteometrinei analizei atlikti buvo pasirinkti 31 matavimas. 21 matavimas atliktas remiantis F. Palacios metodika, modifikuota F. Riga ir kt. (2001 m.), 10 matavimų atlikti pagal A. von den Driesch (1976) metodiką. Matavimai atlikti elektroniniu slankmačiu 0,01 mm tikslumu. Makroskopinė palyginamoji analizė buvo atliekama remiantis F. Palacios 1998 m. metodika. Tyrimo metu tarp rūšių nustatyta 15 statistiškai patikimų matmenų (P<0,05) ir 8 makrsokopinės anatomijos tarprūšiniai skirtumai. Išvados: pilkųjų kiškių veidinė dalis yra ilgesnė ir platesnė už baltųjų kiškių. Pilkųjų kiškių kiaušo dalis yra aukštesnė už baltųjų kiškių, tačiau baltiesiems kiškiams būdinga platesnė priekinė kiaušo dalis. Bendras kaukolės ilgis tarp rūšių nesiskiria, tačiau baltųjų kiškių kaukolės yra platesnės. Atlikus tarprūšinę pilkųjų ir baltųjų kiškių kaukolių ir apatinių žandikaulių osteologinę analizę, nustatyti 7 kaukolės ir 1 apatinio žandikaulio skirtumas. / Aim: To measure the spread of European and Mountain rabbit skulls in Lithuania as well as determine the morphological differences and variations of the skulls between the species. The study was conducted at Tadas Ivanauskas Zoology Museum in Kaunas, using the collection of the rabbit skulls presented there. In terms of the study, the 29 L. europaeus, 21 L. timidus skulls were used for Osteometric analysis while 68 L. europaeus, 24 L. timidus skulls were used for macroscopic comparative analysis. During the Osteometric investigation, thirty one measurement was performed in total, in which twenty one of them was based on F. Palacios methodology (modified F.Riga et al., (2001)) while other ten were based on A. von den Driesch (1976) methodology. Measurements were performed using electronic caliper with 0.01mm accuracy. Macroscopic comparative analysis was performed with reference to F. Palacios, (1998) methodology. As a result, fifteen statistically relevant dimensions (P<0,05) were discovered along with eight macroscopic anatomical variations between the species. Conclusions: The facial part of the European rabbit skull is longer and wider when compared to the Mountain rabbit skull. In addition, the neurocranium of the European rabbit skull is higher. However, Mountain rabbits typically have wider frontal area of the neurocranium. Overall length of the skull remains the same between the species, nevertheless, white rabbits were discovered to have generally wider skulls. The... [to full text]