Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus. / Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education.

Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education. / Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus.